Anykštėnas Juozas Ratautas svarsto apie tai, kas svarbu būnant valdžioje. Publikuojame jo nuomonę.
Skambina mano vadovas, garbingas Anykščių pilietis ir sako: „Juozai, ar mums valdant buvo taip. Kiekvieną mokėjom išklausyti, stengėmės padėti, konfliktus išspręsti. Nepasitaikė nepagarbaus elgesio, grubaus bendravimo nei tarpusavyje nei su aplinkiniais. Tas žmogus peržengė visas ribas“,- tęsė jis.
Supratęs apie ką eina kalba, sakau: „Būtent, pono Rasalo elgesį perdaviau svarstyti ne dėl to, kad neadekvačiu elgesiu įžeidė mane, ma jį bala, o dėl blogo pavyzdžio ir pamokos kitiems valdininkams.“
Nors Valstybės tarnyba gyvuoja jau trečias dešimtmetis, nors įstatyme aiškiai apibrėžti veiklos principai, visgi vienas kitas, dažniausiai susijęs su politika, pasijunta karaliuku, kuriam etika nė motais. Na, pasvarstė komisija seniūną, pakėlė nemalonaus kvapo CO2 debesėlį – tik ar mačys… Visgi, jei nesugebi valdyti emocijas, rinkis darbą nesusijusi su žmonėmis. Tikrą tiesą Valdytojas pasakė: „Nebuvo taip, bet ir neturi būti. Žmonių santykiai svarbesni netgi už kurortą.“
Juozas Ratautas
Juozai sugrisk atgal ir pakeisk ta nevykeli Tubi.
Ei pusiau virtas – pusiau keptas anykštėne, ir ant kokio gi tanko turi sugrįžti tas tavo Juozas, kad imtų ir pakeistų rinkėjų demokratiškai išrinktą Tubį, a ?
Rusų okupacijos metu buvo tikrai kitaip.
LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. 1941 m. birželio 4 d. Tarybų Sąjungos NKVD komisaro pirmojo pavaduotojo Serovo buvo pasirašyta „Instrukcija dėl antisovietinio elemento išvežimo tvarkos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. Sniečkus 1956 m. lapkričio 16 d. prašė Tarybų Sąjungos komunistų partijos CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose „teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“, nes apie 8 tūkst. žmonių „savavališkai sugrįžo į Lietuvą“.
Ir t.t. ir pn.
Buvę okupacinio režimo aukšti pareigūnai skundžiasi, kad blogi laikai atėjo – partizanų anūkas Rasalas siunčia LKP valdininką Ratautą išsipagirioti, o Banienė Rasalo neištremia į Sibirą. Nėra Sniečkaus, nėra kaip išspręsti konflikto.
Kaip jūs sau norit, aš tai tokio seniūno nelaikyčiau