Kritikos strėlės byra Eso, Vyriausybei, savivaldybėms ir dar daug kam. Taip, turim didelę nelaimę: žmonės sėdi be vandens, be elektros, užblokuoti nuvirtusiais medžiais. Taip, norėtųsi, kad pasekmės likviduotųsi greitai. Taip, būtina siekti, kad nuostoliai būtų minimalūs ir juos atlygintų kaltoji šalis. Vis tik reikia suprasti, jog gamtos stichija, pridariusi ne tik nepatogumų, bet ir pareikalavusi aukos, vertintina kaip Force Majore aplinkybė. Paprastai tokiu atveju dažnų sutarčių sąlygos negalioja.

Vertinti reikėtų kokiu greičiu tarnybos likviduoja audros padarinius, kaip savivaldybė prisideda šios nelaimės atveju, kaip ji panaudoja žmogiškuosius, materialinius ir finansinius resursus, ar efektyvus rajono vadovų darbas ir ar savivaldybė geba telkti gyventojus paprastiems nekvalifikuotiems avarijos likvidavimo darbams atlikti.

Būtent čia matau trūkumų. Visų pirma, norėtųsi labiau struktūrizuoto, ne vieno žmogaus krizės valdymo. Visur ir visada tai svarbu, tačiau kritiniu atveju- ypač. Nesigirdi kitų rajono vadovų, ekstremalios situacijos štabo veikimo požymių. Antra, pasigendu valdymo, orientuoto į rezultatą. Matom daug judesių: merą su benzopjūklu filmavimo aikštelėje, kritikuojant rangovus televizijos ekrane, skelbiant skaičius socialiniuose tinkluose…. Vis tik viešieji ryšiai neturi dominuoti prieš priemones rezultatui siekti. Jokia padėtis, kaip ji besivadintų, nepaprastoji ar tragiškoji, savaime neišsispręs, jei nesibursime spręsti patys.

Juozas Ratautas