Anykščiams, kurie svajoja apie visavertį kurortą, toli iki rodiklių, kuriuos demonstruoja kurortai. naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos rodo, kad 2013-2020 m. gyvenimo kokybė gerėjo visose kurortinėse savivaldybėse, o didžiausią pažangą tarp jų padarė Birštonas. O patys kurortai yra vieni iš lyderių pagal gyvenimo kokybę. Kartu šis indeksas parodo, kur turi būti nukreiptos pastangos, kad pasivytume lyderius.
Kurortai – tarp lyderių
Kurortinėms savivaldybėms priklauso Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos m. savivaldybės. Pagal bendrą 2020 m. GKI Neringos savivaldybė patenka tarp lyderiaujančių savivaldybių ir užima 4-ą poziciją reitinge. Kitos kurortinės savivaldybės bendrame GKI užima taip pat palyginti labai aukštas pozicijas: Birštonas – 6-ą, Palanga – 7-ą, Druskininkai – 14-ą.
Pagal atskirus GKI sub-indeksus kurortinės savivaldybės tarp kitų savivaldybių rikiuojasi taip: pagal materialines gyvenimo sąlygas Birštonas – 8-oje vietoje; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą Neringa – 2-oje, Palanga – 5-oje vietoje; pagal sveikatos paslaugas Palanga – 5-oje, Neringa – 6-oje vietoje; pagal švietimo paslaugas Birštonas – 4-oje, Palanga – 6-oje vietoje; pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Birštonas – 3-oje vietoje; pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą Neringa – 1-oje, Birštonas – 2-oje, Druskininkų savivaldybė – 3-oje vietoje. Didžiausias GKI augimas nuo 2013 iki 2020 m. fiksuotas Birštono savivaldybėje (78 proc.), toliau rikiuojasi Druskininkų (58 proc.), Neringos (47 proc.) ir Palangos m. (41 proc.) savivaldybės.Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2020 m. tarp kurortinių savivaldybių buvo Neringoje (82), o mažiausias – Birštone (32). Tuo tarpu aukščiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2020 m. buvo Birštone (770 Eur), mažiausias – Druskininkuose (701 Eur). Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2020 m. buvo Neringoje (5639 tūkst. Eur), Pastarojoje savivaldybėje didžiausia buvo ir pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų (82 tūkst. Eur) bei didžiausias muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (0,274649821).
Atsiliekame net nuo kaimynų
Anykščių savivaldybė nei tarp geriausių, nei tarp silpniausių neminima. Vis dėlto vaizdą galima susidaryti lyginant su aplinkinėmis savivaldybėmis. GKI papildomas ir atnaujinamas kasmet, Anykščių indeksas kasmet auga, bet kaimynų – auga daug greičiau, todėl Anykščių savivaldybės naujasis indeksas lieka pats mažiausias, nepaisant piaro ir tvirtinimų, kad gyvenimas čia kaip kurorte, gyvenimo kokybės atžvilgiu Anykščiai ima atsilikti. Pagal naujausius duomenis, Anykščių savivaldybės gerovės indeksas – 0,472, Utenos- 0,567, Molėtų-0,494, Ukmergės – 0,508, Panevėžio rajono – 0,54, Kupiškio – 0,506, Rokiškio – 0,507.
GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.
2020 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 0,871 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,55. Antroje vietoje – Kauno m. savivaldybė (0,718), trečioje – Klaipėdos m. (0,692), ketvirtoje – Neringos (0,691), penktoje – Kauno r. savivaldybė (0,674).
Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2020 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1035 eurai ir 935 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Neringos savivaldybėje – 771 euras (26 proc. mažiau nei Vilniuje).
Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje (0,38). Tuomet seka Šalčininkų r. (0,44), Lazdijų r. (0,45), Zarasų r. (0,46) ir Ignalinos r. (0,47) savivaldybės. Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013-2020 m. padarė Ignalinos r. (78 proc.), ir Kalvarijos savivaldybės (57 proc.), o mažiausią – Lazdijų r. savivaldybė (45 proc.).
NYKŠČIAI
Palanga, Birštonas ir Druskininkai – tai tik miestai su keliais kaimais aplink. Jei vertintų tik miestus, padėtis būtų kitokia.
Teisinga būtų lyginti tik su rajonais, kurie yra turistinės teritorijos, o ne jau paskelbti kurortai. Anykščiai todėl ir nori tapti kurortu, kad gautų kitokį, t.y. didesnį finansavimą.
O argi Anykščiams ne gėda vis ubagiškai duoneliauti? Išmaldos prašymas niekam akių nebado? Ar ne laikas patiems pakankamai užsidirbti? Mediniais pūvančiais takais ir apžvalgos bokštais milijonų neužsidirbsi, deja…
o mums, anykštėnams atrodo kitaip. Net ir iš varlės, tupinčios parko kūdroje galima uždirbti. Dabar rajone “uždirbinėjama“ iš vėjo ir saulės elektrinių statytojų investicijų, tikimasi uždirbti iš senų užtvankų griovimo, ligoninės ir PSPC reorganizacijos, gal ir iš botaninio daržo- sodo grybų ir apie juos rašomų knygų leidybos ir prekybos…
Jei kas normaliai nagrinėjo, suprato, kad jei Anykščių miwstas taptų kurortu, tai kurortas būtų tik miesto. Kur yra būtent miesto administracinis vienetas. Va tuomet duokim GKI indeksą. Tikrai įdomu, ar treti, ar ketvirti būtume. Anykščių rajonas yra labai didelis, septintas pagal dydį. Ko jūs norit? Įskaičiuoja viską. Turėkim atskirai kurortą ir lyginkim tada.
Anykščių r. sav. Kaimiškosios savivaldybės 22 vieta 2016 metais, 16 vieta 2017 metais, 35 vieta 2018 metais ir 35 vieta 2019 metais.
aš gyvenu I a., o mana drauge Va. Tai jak lygint na žemes tai aš pirmauju, a jak na dungaus žiūrin tai mana draugę. Tai ir su tais skaičiai kaip paversi, teip ir gausi. Visas malanumas priklausą na pasirinktas pozas ir su kuo nori ligint.
Gėdinga
Yra priežastis- vyriausybę valdę valstiečiai ir Seime atstovavęs Anykščių rajono rinkėjų intersus tuometinis Seimo narys.
Dabar, po 2020m. padėtis keičiasi, nes pasikeitė vyriausybė ir rajono valdančiųjų koalicija iš žalių valstiečių tapo prinokusiais demokratais.
a musu sigutei dzin
gal ne dzin, štai šiais metais vien miesto šventei palei 100 tūkstančių paleido, o dar obuolinės, dar Kalėdinės šventės bus surengtos ir apmokėtos -tai viskas žmonių gerovei skiriama. Net autobusai po miestą nemokamai vežą. Verslui suteikiama infrastruktūra ir finansinė parama, kad žmonėms suteiktų pramogų ir poilsio paslaugas čia Anykšiuose. Reikia mokėti pamatyti ir apskaičiuoti gyvenimo kokybės indeksą natūroje, o ne skaičių statistikoje.
taškyti pinigus mūsų valdžia moka, tik uždirbti juos turi anykštėnai
tai patvirtina, kad anykštėnai gerai gyvena, jeigu patiki pinigus savo lyderiams, kurie tenkina gyventojų poreikius.
Malonumas turi būti abipusis. Vieni uždirbę sumoka, kiti už tai atidirba išleisdami 🙂