Publikuojame anykštėno pamąstymus apie dvigubą pilietybę. JAV gyvenantis Mykolas Gudelis dalinasi patirtimi, kaip mato šią daug diskusijų keliančią temą „iš išorės“.

Artėjant kitais metais planuojamam referendumui apie dvigubos pilietybės galimybę, pasigirsta vis daugiau įvairų nuomonių. Diskutuoja Lietuvoje, diskutuoja gyvenantys Europoje ar kitose šalyse. Pasidomėjome, ką galvoja politikos mokslų daktaras Mykolas Gudelis, šiuo metu JAV gyvenantis ir dėstantis viename iš Niujorko valstijos sostinės Albany miesto universitetų. M. Gudeliui nesvetimas Anykščių kraštas – 2005 metais jis dirbo Anykščių savivaldybėje, čia gyvena tėvai, kuriuos retkarčiais aplanko, tad mielai sutiko pasidalinti savo mintimis.

„Į dvigubos pilietybės klausimą reikėtų žvelgti iš įvairių pozicijų. Iš piliečio interesų, Valstybės interesų bei piliečio- valstybės ryšio pozicijos. Todėl savo mintis išsakysiu atsižvelgdamas į šias pozicijas“, – tokiais žodžiais savo internetinį laišką pradėjo Amerikoje gyvenantis M. Gudelis.

Emigrantas

Kodėl emigrantai iš Lietuvos nori dvigubos pilietybes? Todėl kad nori išlikti lietuviais, t. y. būti „pririšti“  prie Lietuvos valstybes. Nesvarbu, kur jie begyventų. Pats faktas, pats žinojimas, kad esi Lietuvos pilietis, yra labai svarbu. Tai tiesiog moralinė, psichologinė ir (politikoje labai svarbi) simbolinė pilietiškumo plotmė. Žinant, kad esi Lietuvos pilietis, pakelia patriotiškumą, pakelia norą neatsilikti nuo įvykių Lietuvoje, domėtis jais ir panašiai. Asmens tapatybės dokumentas (pasas) – yra ta simboline grandis, kuri jungia pilietį su valstybe, ir simboliškai yra dokumentas, oficialiai patvirtinantis tą ryšį. Dokumentas, įteisinantis faktą, kad esi pilietis. Tai svarbu.

 Argumentai, kad nereikia paso, kad galima mylėti Lietuvą ir be paso, yra visiškas absurdas. Paimkime kaip pavyzdį vestuves. Galima mylėti vienas kitą ir gyventi kartu, bet kodėl žmonės tuokiasi oficialiai? Kodėl jiems reikia santuokos patvirtinimo fakto? Kodėl reikia santuokos liudijimo? Dokumento? Iš vienos puses tai valstybės biurokratija (pora yra susituokusi, kitokie mokesčiai ir t.t.), bet iš individo pusės – jie jaučiasi kitaip kada santuoka yra oficialiai pripažinta.  Lietuviškas pasas yra tas pats. Oficialus patvirtinimas tavo pilietybes. Įrodymas tavo tėvynės meilės. Taigi, individo lygmenyje psichologiškai, morališkai ir ypač simboliškai pilietybė ir pasas yra labai svarbu.

Valstybė

Neabejotinai svarbu, kad dviguba pilietybė “nenuskriaustų” Lietuvos. Negalima turėti paso tik tam, kad galėtum gudriai išnaudoti valstybę. Pavyzdžiui, atvažiuoji pigiau taisytis dantų, o po to apsisuki ir atgal į savo gyvenamą šalį. Tad kyla klausimas, kokia nauda Valstybei suteikiant dvigubą pilietybę. Pabandysiu  atsakyti ir į šitą klausimą.

1) Oficialiai Lietuvos piliečių, kaip valstybės narių, mažėja. Suteikus dvigubą pilietybę, net jei pilietis ir negyvena Lietuvoje pastoviai, piliečių skaičius stabilizuotųsi, o gal net padidėtų.

2) Integracija į pasaulį ekonomine, kultūrine ir politine prasme. Lietuva nėra pasaulio bamba. Nesvarbu Europos Sąjungos narystes faktas – mažai kas žino, kur ta Lietuva yra ir kas ji tokia, ypač už ES ribu. Lietuviai, važiodami į kitas šalis „įveža“ ir  dalelę  Lietuvos – jos kalbą ir kultūrą. Taigi, jie daugiau ar mažiau tiesiog būdami lietuviais skleidžia lietuvybę. Susidraugauja su šalies, kurioje gyvena, piliečiais. Pakviečia juos į kokį lietuvišką vakarėlį, gal pagamina tautinių valgių. Mes savo kaimynus vaišinom šaltibarščiais. Jiems buvo labai įdomu. Emigrantai sudomina vietinius savo kalba, kultūra, istorija. Lietuva tampa labiau žinoma. O nusipelnę  artistai, sportininkai? Donatas Sabonis,  Artūras Kornišovas, jaunieji lietuviai NBA krepšininkai. Apie juos rašo visi didžiausi JAV sporto žurnalai. Argi nesmagu? Ar Lietuva kaip valstybe neturi kuo didžiuotis tokiu atveju? Yra esminis skirtumas, ar krepšininkas JAV žinomas tik lietuviška pavarde,  ar yra būtent Lietuvos pilietis. Būdami dvigubais piliečiais, lietuviai reklamuotų Lietuvą  kitose pasaulio  šalyse.

3) Problema yra dėl priesaikos. Oficialiai, ar bent jau simboliškai, daugelis šalių, tarkim JAV, reikalauja, kad piliečio priesaika būtų tiktai JAV. Atsisakant (bent jau simboliškai) tarnauti kitoms valstybėms. Kaip tai išspręsti – nežinau.

4) Dviguba pilietybė būtų naudinga stabdant protų nutekėjimą. Žmonės užsienyje baigia tikrai gerus universitetus, mokyklas, įgyja profesinės patirties. Būnant šalies piliečiu, tas žinias būtų galima lengviau integruoti ir pritaikyti Lietuvoje. Jei esi dvigubas pilietis, tai dalis tavo pasiekimų kaip ir priklauso Lietuvai. Tokiu atveju, Lietuvos valstybė galėtų,  kaip ir kitos šalys, remti išvažiuojančius studijuoti, apmokėti jų mokslus su sąlyga, kad baigę mokslus jie grįš ir dirbs Lietuvos universitetuose ar kitose įstaigose. 

5) Ekonominės investicijos. Dvigubą pilietybę turintiems piliečiams paprasčiau investuoti Lietuvoje – steigti verslą, tarptautines kompanijas ir panašiai, skatinti pinigų srautą į Lietuvos puse.

Emigrantas ir valstybė

Pagrindinis klausimas čia yra ryšys tarp piliečio ir valstybes. Aš sutinku su kai kurių mūsų šalyje gyvenančių  žmonių nerimu, kad pilietis turės pasą, naudą iš Valstybės ims, o gyvens kitur. Mokesčių mokės kitoje šalyje, o į Lietuvos politiką kišis. Tai labai svarbu. Visiškai sutinku, kad pilietybė suteikia tam tikras teises, o teisės negali būti traktuojamos negalvojant apie pareigas tai valstybei, kuri tokias teises suteikia. Kokios būtų pareigos piliečio, turinčio dvigubą pilietybę? Morališkai ir ekonomiškai tai turėtų būti mokesčiai. Piliečiai, net jei negyvena Lietuvoje, kažkokius mokesčius turėtų visgi mokėti ir prisidėti prie Lietuvos gerovės. Kaip tai organizuoti? Nežinau. Turėtų būti kažkokia apskaita užsienyje gyvenančių piliečių. Kažkokia registracija. Per ambasadas gal, per konsulatus. Kad nebūtų kaip dabar, kuomet išvažiavo ir  –

kaip į vandenį. Tarkim, deklaruojantis išvykimą taip pat turėtų per tam tikrą laikotarpį (pvz. per 3 mėn.) deklaruoti ir atvykimą į  kažkurią pasaulio šalį. Deklaruoti ką veikia – dirba, studijuoja, keliauja ir t. t. Tokiu atveju bent jau statistiniai duomenys būtų tikslesni ir būtų labiau palaikomas ryšys su išvykusiais.

Mokesčiai labai svarbu. Pirma, tai naudinga valstybei, antra – piliečiai jaustųsi atliekantys bent jau kažkokią piliečio pareigą už dvigubos pilietybės suteikimą.  Kaip tai organizuoti ir kas turėtų būti apmokestinama – nežinau.

Idealiausias atvejis, jei būtų kažkiek apmokestinamos užsienyje uždirbtos pajamos. Bet tai realiai neįmanoma padaryti. Nesukontroliuosi, ne visi jas deklaruos ir panašiai. Nors pats principas būtų teisingas.

Kitas variantas, kad būtų apmokestinami į Lietuvą iš užsienio pervedami pinigai. Tarkim, jei pervedimai vyksta šeimai ir panašiai – kažkoks procentas iš tos sumos eina valstybei.

Dar kitas variantas – kažkoks pastovus ir reguliarus, tarkim, kartą per metus mokestis, nepriklausomai nuo pajamų dydžio ar piniginių pervedimų  į Lietuvą dydžio. Nežinau, kaip tai reikėtų organizuoti. Bet kažkokie mokesčiai į valstybės iždą iš piliečių, gyvenančių užsienyje, turėtų eiti. Reikėtų sugalvoti kažkokią lengvatų sistemą. Tarkim, jeigu gyveni užsienyje, bet kokius 2–3 mėnesius dėstai Lietuvos universitete, gal mokesčių būtų galima mokėti mažiau. Čia jau Seimas turėtų kažkokius principus sukurti ir įstatymiškai apibrėžti.

Kas gins Tėvynę, jei iškils pavojus? Šiaip, tai kai kuriose pasaulio valstybėse yra numatyta, kad karo atveju gyvenantys užsienyje šaukiamojo amžiaus tos šalies piliečiai informuojami ir per tam tikrą laikotarpį privalo atvykti į nurodytą vietą.

Štai tokie mano pamąstymai apie dvigubos pilietybės pliusus ir minusus. 

Mykolas Gudelis