Ekspertai nagrinėja dezinformacijos grėsmę: lietuviai įsitikinę, kad melagienas reikia pažaboti

Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sveikatos apsaugą, politiką – vienos dažniausių sričių, su kurių patikimumo klausimais susiduria gyventojai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, jog reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.

„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“,  sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.

Šia apklausa Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.

Karas, politika ir sveikata

Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkų ir paslaugų sektorių, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.

Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.

Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, „šnipinėjimą“, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.

Skatina vadovautis faktais

Pagrindinis EK projekto tikslas  išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.

„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio dezinformacijos demaskavimui ir stabdymui. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“,  sako A. Kazlauskaitė.

Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos,  tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis. 

Žmonės ieško paprastų atsakymų

Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.

„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nėra patrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“,  teigia I. Zokas. 

Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, kuriose nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tą, kurioje visi turi bent šiek tiek žinių – ekonomika, politika ir pan.

„Be abejo, dabar turime technines priemones lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“,  svarsto sociologas.

7 komentarai

  1. Prasta apklausa

    Pirmas klausimas turėtų būt ką daryti su LRT?

    Antra, negali būti kalbos darkymo pvz. tokio išsireiškimo kaip melagiena.

  2. Zosė de la' Antosė :)

    Pirmiausia reikėtų panaikinti žmogų durninančią propagandą. Kas dieną ji brukama per žiniasklaidos priemones. Taip buvo sovietiniais, taip yra ir dabartiniais laikais. Dirba ir šituos „smegenų plovimo produktus“ gamina ištisi „sorošiniai“ institutai, „nevyriausybinės“ organizacijos, CZV, Mi6 ir kitokios, tiek vakarų, tiek rytų tarnybos.
    Bet nepanaikins, nes liga labai įsisenėjusi ir pasiekusi mirtinas stadijas. Va taip yra ir nors tu ką !!! 🙂

    • Faktai bado akis !

      Zosės de la’ Antosės pseudonimu ir vėl pasirašinėja „nyksciai.lt” žinomas „gebelsinis” menkysta

      • Ei kvaiša ! :)

        Nepataikei ir apsimelavai. Tu ir esi tas „gebelsinis menkysta“, vagiantis svetimus pseudonimus. Dink kol teisme neatsidūrei!

        • Tarptautinis Teismas

          gerb. Kvaiša 🙂 Lionka, ar jums žinoma koks baudžiamasis straipsnis už pseudonimo vagystę taikomas ir kokios galimybės įrodyti kad pseidonimas jūsų vardu registruotas Londono patentų biure ? 🙂

          • Matai, žinai net iš ko vogei. Žinosi ir ko atsiprašyti.

          • Specialių tyrimų centras

            Lionka, Lionka, kaip taip nusivažiavai ? Mes juk kontroliuojam ir matom tavo IP ir tavo kvailus eilėraščius, pats pagalvok …kaip berašai – visur matom Lionka iš Dembavos… ? Ar tu Stasė, ar tu Zosė de la’ Antosė 🙂 , ar tu Angelė, pragaro merga :), ar tu.. visur adresas iš Dembavos…Net kai jungiesi prie razziejos ir batka.by tinklo matome… Kvaiša 🙂

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.