Darbo užmokestis Lietuvoje auga

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad darbo užmokestis šalies ūkyje per 2025 m. trečiąjį ketvirtį išaugo 1,7 proc.

  • Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 427,6 EUR ir, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,7 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 586 EUR ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiame – 2 361,5 EUR ir buvo 1,5 proc. didesnis.
  • Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 484,4 EUR ir, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,6 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 574,5 EUR ir buvo 1,9 proc. didesnis, privačiame – 1 448,4 EUR ir buvo 1,3 proc. didesnis.
  • Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje buvo 101,5 proc.: viešajame sektoriuje – 101,8 proc., privačiame – 101,2 proc.
  • Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2025 m. trečiąjį ketvirtį išaugo daugelyje veiklų nuo 0,1 (administracinės ir aptarnavimo veiklos) iki 6,1 proc. (švietimo), o sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje (3,7 proc.), finansinėje ir draudimo (3,4 proc.) bei informacijos ir ryšių (2,7 proc.).
  • Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

1 pav. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio1 pokytis šalies ūkyje ketvirčiais

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, procentais

_____________________

1 Be individualiųjų įmonių.

2 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio2 pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis

2025 m. trečiasis ketvirtis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, procentais

______________________

2 Be individualiųjų įmonių.

Ekonominės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė B – kasyba ir karjerų eksploatavimas C – apdirbamoji gamyba D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas F – statyba G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas H – transportas ir saugojimas I – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklaJ – informacija ir ryšiai K – finansinė ir draudimo veikla L – nekilnojamojo turto operacijos M – profesinė, mokslinė ir techninė veikla N – administracinė ir aptarnavimo veikla O – viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas P – švietimas Q – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas R – meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla S – kita aptarnavimo veikla

Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 8,5 proc.

  • Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 8,5 proc.: viešajame sektoriuje – 8,3 proc., privačiame – 8,5 proc.
  • Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 7,8 proc.: viešajame sektoriuje – 7,7 proc., privačiame – 7,9 proc.
  • Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje sudarė 103,8 proc.: viešajame sektoriuje – 103,7 proc., privačiame – 103,8 proc.
  • Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklose nuo 4,2 proc. (informacijos ir ryšių) iki 13,5 proc. (nekilnojamojo turto operacijų).
  • Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

3 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio3 pokytis pagal sektorius ketvirčiais

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, procentais

______________________

3 Be individualiųjų įmonių.

1 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis4 pagal sektorius ir lytį 2025 m. trečiąjį ketvirtį

Eurais

 BrutoNeto
iš visovyraimoterysiš visovyraimoterys
Šalies ūkis2 427,62 508,82 343,41 484,41 530,61 439,2
Viešasis sektorius2 586,02 706,12 529,71 574,51 642,91 542,5
Privatus sektorius2 361,52 464,12 214,71 448,41 505,21 374,0

______________________

4 Be individualiųjų įmonių.

2 lentelė. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio5 indeksai pagal sektorius ir lytį 2025 m. trečiąjį ketvirtį

Procentais

 Palyginti su ankstesniu ketvirčiuPalyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu
iš visovyraimoterysiš visovyraimoterys
Bruto      
Šalies ūkis101,7101,3102,1108,5108,4108,6
Viešasis sektorius102,1100,7102,7108,3108,2108,4
Privatus sektorius101,5101,5101,7108,5108,4108,6
Neto      
Šalies ūkis101,6101,2101,8107,8107,8108,1
Viešasis sektorius101,9100,7102,5107,7107,6107,8
Privatus sektorius101,3101,4101,4107,9107,8108,1
Realiojo      
Šalies ūkis101,5101,1101,7103,8103,8104,0
Viešasis sektorius101,8100,6102,4103,7103,6103,8
Privatus sektorius101,2101,3101,3103,8103,8104,0

______________________

5 Be individualiųjų įmonių.

2025 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo 3,8 tūkst.

  • Vidutinis darbuotojų skaičius 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 3,8 tūkst. (0,3 proc.): viešajame sektoriuje – 3 tūkst. (0,8 proc.), privačiame sektoriuje – 0,8 tūkst. (0,1 proc.).
  • Vidutinis darbuotojų skaičius 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,8 tūkst. (0,7 proc.): viešajame sektoriuje – 5,5 tūkst. (1,5 proc.), privačiame sektoriuje – 4,3 tūkst. (0,4 proc.).

2025 m. ketvirtojo ketvirčio statistinius darbo užmokesčio rodiklius skelbsime 2026 m. vasario 26 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

Paaiškinimai

Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms ir pan. Neįskaitoma materialinė pašalpa, ligos išmoka, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

Statistinis rodiklis „bruto darbo užmokestis“ dėl skirtingos aprėpties, rodiklio apibrėžties ir skaičiavimo metodų nėra tapatus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodros“) rodikliui „pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“.

Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas neto darbo užmokesčio pokytis, pašalinus vartotojų kainų pasikeitimo įtaką. Apskaičiuojamas neto darbo užmokesčio indeksą dalijant iš vartotojų kainų indekso.

Viešasis sektorius apima biudžetines įstaigas ir organizacijas (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, kultūros, viešojo valdymo ir kt.), taip pat viešąsias įstaigas, įmones, kurių 50 proc. ar daugiau subjekto įstatinio kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

Vilma Paciūnienė, Darbo statistikos skyriaus vedėja

Vienas komentaras

  1. Negrazu – Dirbanciu uzdirbti pinigai , tai daznai girdimas BVP /bendras vidaus produktas / ,nuo kurio skaiciuojami procentai gynybai ir kitiem isleidimam . Negrazu todel , kad lIETUVOJE is dirbanciuju uzdirbtu pinigu / BVP / patiem dirbantiesiems atitenka tik ketvirtadalis / 25 nuosimciai ,kita ketvirtadali pasiima valdzia ir puse dirbanciuju uzdirbtu pinigu / puse BVP / paima taip vadinami akcininkai / 90-tuju banditai , kompartijos bonzai ir ju palikuonis /

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *