Naujienos

„Pakeleivingi“ leidžiasi į 12-ąją kelionę: į Anykščius sugrįžta profesionalūs Lietuvos teatrai

Spalio 8-ąją Anykščiuose prasideda profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis „Pakeleivingi“, šiemet vyksiantis jau dvyliktą kartą. Per daugiau nei dešimtmetį festivalis tapo ne tik laukiamu kultūros įvykiu Anykščiuose – spektaklių čia atvyksta žiūrėti žmonės ir iš aplinkinių rajonų. Šiemet iki spalio 19 dienos festivalio scenoje bus parodyti profesionalių Lietuvos teatrų spektakliai – nuo lietuvių literatūros interpretacijų ir šiuolaikinės dramaturgijos iki monospektaklių bei teatro visai šeimai

Dvi gražios progos – viena jauki popietė kartu

Šįkart susitikome paminėti net dviejų ypatingų progų – Tarptautinės senjorų dienos ir Ažuožerių senjorų klubo 20-mečio. Popietė buvo kupina šiltų prisiminimų, šypsenų ir bendrystės. Dalyvavome viktorinose, prisiminėme Ažuožerius ir ažuožeriečius – tada ir dabar, vartėme atminties puslapius, dalijomės istorijomis. Ypač jauku buvo skaityti ir kartu dainuoti dainas, išsaugotas bibliotekos archyve – tas, kurios primena mūsų kraštą, žmones ir kartu praleistus metus.

Kai rankos pina, o širdys bendrauja

Spalio 6 d. Staškūniškio bibliotekoje tvyrojo ypatingai šilta ir jauki nuotaika – čia susirinkome paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Kaip svarbu branginti vyresnio amžiaus žmones, jų patirtį, išmintį ir gyvenimo istorijas. Juk ne visada reikia didelių dovanų ar ypatingų progų – kartais pati gražiausia dovana yra laikas, skirtas pabūti kartu, išklausyti, pasikalbėti ir pasijuokti.

Bibliotekoje susitikimas su ukrainiečiais, kurie dirba netoli fronto linijos

Pastarojo meto įvykiai ir gamtos išbandymai parodė, kokia svarbi mums visiems yra vienybė ir gebėjimas veikti krizinėse situacijose. Kviečiame jus į išskirtinį susitikimą su Ukrainos specialistais, kurie kasdien dirba vos 30 kilometrų nuo fronto linijos ir išmano, kaip išsaugoti stiprybę, valdyti krizes bei padėti kitiems net sunkiausiomis sąlygomi

Mokytojas turi turėti sklidiną saują išminties, statinę žinių ir okeaną kantrybės

Dabar man atrodo, kad žodžius mokykla ir moky­tojas aš pradėjau suprasti nuo tada, kai susivokiau sa­vyje, nes augau pedagogų šeimoje. Ir gyvenome mes kurį laiką mokytojų ben­drabutyje netoli mo­kyklos. Darželio tais laikais mūsų miestelyje nebuvo, todėl mane auklėjo ir pri­žiūrėjo tie mokytojai, kurie turėjo laisvą dieną. O jei tokių neatsirasdavo, tėtis mane vesdavosi į pamoką ir pasodindavo paskutiniame suole. Nuobodu kartais būda­vo, todėl visokių eibių prikrėsdavau. Tėtis buvo įgijęs dvi pedagogines specialybes – fiziko ir istoriko. Kai jau paau­gau ir paklausiau, kodėl tokie skirtingi pomėgiai, jis trum­pai paaiškino: „Per fiziką pailsiu nuo istorijos, o per istori­ją – nuo fizikos“. Mama dėstė chemiją. Į savo pamokas ji manęs kažkodėl neimdavo.

Knygą apie sapnus parašiusi Rita Bany Banienė: „Košmaruose galime susidraugauti su persekiotojais“

Rašytoja, žurnalistė, vertėja ir lektorė Rita Bany Banienė nesutrinka pavadinta sapnų karaliene. Kadaise, kai ji dirbo „Žurnalų leidybos grupėje“, Ritą taip vadindavo kolegos žurnalistai. „Gyvenimas taip susiklostė, kad sapnais domėjausi nuo vaikystės, vėliau mokiausi sapnų terapijos ir sapnų jogos, paskui sapnų terapiją dėsčiau įvairiuose psichologiniuose ir ezoteriniuose centruose“, – sako ką tik knygą „Sapnų kalba“ išleidusi R. Bany Banienė.