Žolininkai juokauja- nori išnaikinti piktžoles, suvalgyk jas. O man tai nesiverčia liežuvis vadinti piktžolėm augalų, kurie yra naudingi ir turi daug vertingų savybių, vitaminų, mineralų, kuriuos sukūrė ir davė žmogui pats mylintis Viešpats Dievas Kūrėjas… Na ir kas, kad jie auga gal būt kažkur ne vietoje, darže ar gėlyne, man tai ne piktžolės, o geržolės, o dar tiksliau- maistažolės, kupinos gyvybinės jėgos.

Taip kad ne pykti ant jų reikia, o pasidomėti jų savybėm ir vartoti maiste, su maistu. Kuo įvairesnes žoleles valgysite kaip maistą ar gersite kaip arbatas, tuo jų mažiau reikės kaip vaistų. Senovės išminčiai sakydavo, kad maistas turi būti vaistas, o vaistai turi būti maistas… Šiandien ragaujam jaunų balandų bei trikertės žvaginės. Man jos tobulos, patinka labiausiai, švelnaus skonio, tinka į troškinius, salotas, žaliuosius kokteilius. Balanda geriausia kai jaunutė. O žvaginė svarbu, kad būtų žalia, nenurudavusi. Aš nuo jos keleto stiebelių tiesiog nubraukiu tuos mažus trikampėlius ir suvalgau vienus.

Balandos gerina virškinimą, lengvai tonizuoja, bendrai stiprina organizmą. Humoralinės medicinos bei dietetikos požiūriu balanda vėsina ir drėkina organizmą. Žvaginė 17 amžiaus Romos medikų laikyta unikalia, net stebuklinga, įėjo į to meto stipriausių vaistažolių dešimtuką. Žvaginė yra moterų draugė, stiprina ginekologinį foną, taip pat stabdo įvairių organų nereikalinga kraujavimą, yra priešuždegiminė, reguliuoja kraujo spaudimą, turi regeneruojančių (atstatančių) savybių. Taip pat nepamirškim dar ir kitų geržolių- garšva, galisonga, žliūgė. Skaniai ir sveikai!

Kristina Giedrė