Ši tema man labai artima. Anykščiai tai ne tik miestas, bet ir žmonės, prisiminimai, gražios vietos bei ypatingas jausmas, kurį sunku nusakyti žodžiais. Noriu pakviesti skaitytojus pažvelgti į Anykščius giliau ir pasikalbėti apie tai, kas šį kraštą daro tokį ypatingą.

Nors pats nesu kilęs iš Anykščių ar aplinkinių gyvenviečių, miestelių ir kaimų, esu vilnietis. Tačiau jau galima sakyti, kad Anykščiai yra tapę mano antraisiais namais. Čia gyvenu jau beveik septynerius metus.Puikiai prisimenu dieną, kai pirmą kartą atvykau į Anykščius. Tuomet šis miestas man buvo visiškai svetimas. Netgi šiek tiek išsigandau, nes greitai pastebėjau, kad čia žmonės vieni kitus pažįsta, žino, kas vyksta aplinkui, ir dažnai vieni kitus sutinka gatvėje.

Reikėjo laiko priprasti prie naujos aplinkos, žmonių ir kitokio gyvenimo ritmo. Tačiau metai bėgo, ir pamažu viskas pasikeitė. Šiandien jau galiu drąsiai sakyti, kad tapau šio krašto bendruomenės dalimi.Dabar sunku įsivaizduoti dieną, kai išeičiau į gatvę ir nesutikčiau pažįstamo žmogaus, neišgirsčiau pasisveikinimo ar nebūčiau užkalbintas. Kartais net nespėju su visais pabendrauti, nes Anykščiuose pažįstamų žmonių tikrai netrūksta.Per šiuos metus pajutau žmonių pagarbą, draugiškumą ir šilumą. Man tai labai svarbu. Juk miestas ypatingas tampa ne vien dėl gražių gatvių, gamtos ar lankytinų vietų. Didžiausią vertę jam suteikia žmonės.Anykščiai man šiandien yra kur kas daugiau nei miestas, kuriame gyvenu. Tai vieta, į kurią gera sugrįžti, kurioje turiu artimų draugų, pažįstamų, kur jaučiuosi savas ir laukiamas.

Kas, mano akimis, daro Anykščius ypatingus?

Pirmiausia patys anykštėnai. Jų iniciatyvumas, draugiškumas, noras kurti, organizuoti, įgyvendinti naujas idėjas ir prisidėti prie savo krašto gerovės.

Smagu matyti, kaip kuriamos naujos verslo vietos, atsiranda naujų veiklų, organizuojami renginiai, šventės ir įvairios iniciatyvos, kad žmonės turėtų kur susitikti, ką veikti ir kuo džiaugtis.

Man norisi, kad apie Anykščius būtų kalbama ne tik kaip apie gražų Lietuvos miestą, bet ir kaip apie vietą, kurioje gyvena žmonės, kuriantys, puoselėjantys ir mylintys savo kraštą.Galbūt todėl, nors esu kilęs iš Vilniaus, šiandien Anykščius galiu vadinti savo antraisiais namais. žmogus neprivalo būti gimęs Anykščiuose, kad šis miestas taptų jo namais. 

Norint suprasti, kuo Anykščiai yra ypatingi, neužtenka vien pažvelgti į gražias miesto vietas, lankytinus objektus ar naujai atsirandančias erdves. Tikrąjį miesto veidą geriausiai atskleidžia čia gyvenantys žmonės.

Kiekvienas anykštėnas turi savo istoriją, prisiminimus ir priežastį, kodėl šis kraštas jam toks brangus. Vieniems Anykščiai tai gimtinė, kurioje prabėgo vaikystė, užaugo šeima ir susiformavo gražiausi gyvenimo prisiminimai. Kitiems vieta, kurioje gera auginti vaikus, kurti savo verslą, dirbti ir planuoti ateitį. Anykščiai keičiasi, auga ir tampa vis gyvesniu miestu. Džiugu matyti, kad čia atsiranda naujų verslo vietų, kavinių, restoranų ir kitų erdvių, kuriose žmonės gali susitikti, pabendrauti ir praleisti laiką.

Ypač džiugina tai, kad mieste netrūksta naujai atsidarančių kavinių. Tai rodo, kad žmonės turi idėjų, noro investuoti, kurti ir prisidėti prie miesto gyvenimo. Už kiekvienos naujos vietos slypi žmonės, jų drąsa, darbas ir tikėjimas savo idėja.Manau, labai svarbu palaikyti vietinius verslininkus, lankytis naujose vietose ir domėtis tuo, ką jie kuria. Juk būtent tokios iniciatyvos suteikia Anykščiams daugiau gyvybės, jaukumo ir patrauklumo tiek vietiniams gyventojams, tiek miesto svečiams.

Kultūriniai renginiai, šventės ir bendruomenių veikla

Anykščiai garsėja savo kultūriniu gyvenimu, įvairiomis šventėmis, renginiais ir aktyviomis bendruomenėmis. Čia nuolat vyksta koncertai, miestų šventės, tradiciniai susibūrimai ir įvairios iniciatyvos, suburiančios skirtingo amžiaus žmones. Džiugu matyti, kad Anykštėnai puoselėja tradicijas, kuria naujas idėjas ir stengiasi, kad mieste veiklos bei gražių akimirkų netrūktų visus metus..

Jaunų žmonių iniciatyvos ir Anykščių ateitis

Miesto ateitis neatsiejama nuo jaunų žmonių, jų idėjų, iniciatyvumo ir noro prisidėti prie savo krašto kūrimo. Svarbu, kad jaunoji karta turėtų galimybių save realizuoti, kurti verslus, organizuoti veiklas ir įgyvendinti naujus sumanymus. Anykščiai turi potencialo augti ir toliau, tačiau tam reikalingas bendras gyventojų, verslininkų, bendruomenių ir jaunimo įsitraukimas. Juk miestas tampa gyvas tada, kai žmonės ne tik jame gyvena, bet ir patys nori kurti jo ateitį.

Galvodamas apie Anykščius, suprantu vieną dalyką – miesto ypatingumas slypi ne vien jo gamtoje, architektūroje, lankytinose vietose ar naujai atsirandančiose erdvėse. Didžiausias Anykščių turtas yra žmonės, jų istorijos, nuoširdumas, iniciatyvumas ir meilė savo kraštui. Norisi tikėti, kad Anykščiai ir toliau augs, keisis, sulauks naujų idėjų, iniciatyvų ir žmonių, kurie norės čia kurti savo ateitį. Kad miestas išsaugos tai, kas jame gražiausia  bendruomeniškumą, tradicijas, jaukumą ir žmogišką ryšį.

O galbūt būtent tai ir yra atsakymas į pagrindinį šio straipsnio klausimą: kas daro Anykščius ypatingus?

Tai žmonės. Tai jų istorijos. Tai jausmas, kad čia esi laukiamas ir savas. Nes kartais nereikia būti gimusiam mieste, kad galėtum jį vadinti savais namais.

Anykščiai miestas, į kurį gera atvykti, gera gyventi ir, kad ir kur gyvenimo keliai nuvestų, gera sugrįžti.

Kartais pagalvoju, kad žmogaus ryšys su miestu neprasideda nuo gimimo vietos ar gyvenamosios deklaracijos. Jis prasideda nuo žmonių, sutiktų gyvenimo kelyje, nuo nuoširdžių pokalbių, ištiestos pagalbos rankos, pažįstamų veidų gatvėje ir akimirkų, kurios ilgainiui tampa brangiais prisiminimais.

Man Anykščiai tapo būtent tokia vieta. Atvykau čia būdamas vilnietis, neturėdamas didelių lūkesčių ir nežinodamas, kiek daug šis kraštas man reikš ateityje. Šiandien jaučiu, kad čia palikau dalelę savęs, savo laiko, darbų, pažinčių ir prisiminimų.

Norėčiau, kad Anykščiai niekada neprarastų to, kas juos daro ypatingus – žmonių artumo, bendruomeniškumo, tradicijų ir noro kurti. Kad kiekvienas, nesvarbu, ar čia gimė, ar atvyko iš kito Lietuvos kampelio, galėtų pasijusti laukiamas. Kad jauni žmonės matytų čia savo ateitį, verslininkai turėtų drąsos įgyvendinti idėjas, o vyresnioji karta jaustų, jog jų patirtis ir indėlis yra vertinami.

Ir galbūt vieną dieną, paklausus žmogaus, kodėl jis sugrįžta į Anykščius, atsakymas bus visai paprastas: todėl, kad čia gera. Čia laukia žmonės. Čia gyvena prisiminimai. Čia yra dalelė širdies. Juk miesto didybė matuojama ne vien jo dydžiu, žinomumu ar lankytinų vietų skaičiumi. Ji matuojama tuo, kiek daug jis reiškia žmogui.

Anykščiai man yra būtent toks miestas.Nes kartais namais tampa ne ta vieta, kurioje gimei, o ta, į kurią iš visos širdies norisi sugrįžti.

„Anykščiai – tai ne tik vieta žemėlapyje. Tai žmonės, istorijos ir jausmas, kuris pasilieka širdyje. Ir kartais visai nesvarbu, kur gimei svarbiausia, kur jautiesi savas.“

Leo Balcevič, fotografas, Anykščių kraštui neabejingas žmogus.