Nepaisydami gūsingo vėjo ir su sniegu besimaišančio lietaus, trys dešimtys mažų ir vyresnių andrioniškiečių rinkosi į miestelio biblioteką, kur vyko Užgavėnių šventė. Pasipuošę gražiausiomis kaukėmis, susirinkusieji prisiminė Užgavėnių tradicijas, vaišinosi savo atsinešta gausybe blynų, uogienių, klevų sula.

Kiekvienai blynų lėkštei buvo suteikti vardai. Šalia „Pasileidusios Morės“ puikavosi  „Laumės juosta“, sekančioje lėkštėje pūpsojo  „Užugavos“. Ir kuo toliau per stalą, tuo blynai su įmantresniais pavadinimais… Skaniausiais buvo vienbalsiai pripažinti šeimininkės Nijolės iškepti blynai „Senės meilė“.
Sočiai prisivaišinusius šventės dalyvius renginio vedėja, save iškilmingai pavadinusi  Pagyvenusia Dama, pakvietė sudeginti Morę ir iš kiemo išvaryti žiemą. Tarsi nenorėdami gadinti šventinės nuotaikos, vėjas ir lietus tuokart liovėsi siautėję. Tad smilkstant Morei, ilgai dar skambėjo dainos, buvo žaidžiami Užgavėnių žaidimai. Nors žiema jau pamažu užleidžia pozicijas pavasariui, tačiau džiugu, kad dar yra neabejingų šiai mūsų tautos tradicijai, džiugu, kad pasitikti pavasario atėjo daug senjorų ir šaunaus jaunimo.

Antanas Žvikas, bibliotekininkas