Balandžio 11 dienos rytą, gražų, saulėtą, pušų ir bundančių žolynų kvapsnio pritvinusį, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokytojai pasitiko Liudiškių piliakalnio viršūnėje, prie Jono Biliūno kapo, baltu obelisko formos paminklu besistiebiančio į viršų, kad, rašytojo žodžiais tariant, „matytų kapas sodžių“, tą, kuriame romiai driekiasi „ brangūs kloniai numylėti“, žvilgančius vandenis plukdo „Šventoja upė“ ir „aplink miškai“ siūruodami gyvenimą dainuoja.
Rašytojo gimtadienio rytą kapas pražydo baltais žiedais. Jaukiai ir romiai plazdant atminimo žvakės liepsnelei, kalbėjomės apie Joną Biliūną, jo tėvą, motiną, brolius ir seseris, rašytojo žmoną Juliją ir kūrybos šviesą, visus mus jungiančią, buriančią į vieną gražią biliūniečių šeimą, tiesiančią atminties ir kartų ryšio tiltus, amžinus ir tvarius, statomus kūrybos ir širdies raginimu.
Abiturientai Ieva ir Vytautas padėjo mokytojams sugiedoti Jono Biliūno gimnazijos himną, sukurtą pagal rašytojo eilėraščių žodžius. Mokytoja Ona Jakimavičienė ne tik įdomiai pasakojo apie Joną Biliūną, bet ir perskaitė savo eilėraštį, skirtą rašytojui. Renginio pabaigoje Ieva ir Vytautas atliko Vytauto Kernagio dainą „Baltas paukštis“, kurios muzika ir tekstas visus dalyvius panardino į kūrybos šviesą, raginančią kilti ir kelti.
Jonui Biliūnui
Saulė. Ir lietūs, viską nuplovę,
Į smėlį sunkias tik ilgesys.
Sodžius, iš rūko žalsvo išniręs.
Amžinas. Amžinas vienas. Esi.
Laikas nutolo. Žodžiai nutrūko.
Driekias mūs dienos – tušti sakiniai.
Sodžiuj iš vėjo, sodžiuj iš rūko
Viskas tik vakar. Viskas seniai.
Kaip man išduoti, kaip man pamiršti,
Jei paukščiai grįžta dar vis balti?..
Sodžius. Ir žmonės, medžiais pavirtę…
Viskas už mylių. Viskas arti. (Ona Jakimavičienė)
Jono Biliūno Gimtadienio paminėjimas buvo tęsiamas gimnazijos muziejuje, kur biliūnietišką pamoką mokytojams vedė istorijos mokytojas Gintaras Ražanskas.
