Miesto šventę pagerbė ir pats rašytojas Antanas Vienuolis.
Mugėje apsilankęs rašytojas nešėsi lagaminėlį, kuriame be savo mėgstamų saldainių „Vėželiai” buvo susikrovęs ir nemažai banknotų. Tiesa, jie buvo tokių stambių nominalų, kad pats rašytojas skundėsi, jog jų prekeiviai neima. „Nieks neturi grąžos”, – skundėsi rašytojas, bet norintiems kupiūras dalino nemokamai. Tiesa, ne visi žmonės norėjo imti, nes esą padirbti. „Taip, padirbti, bet savam fabrike”, – atkirto A.Vienuolis.
Jį lydėjo ir būrys jo kūrinių personažų, kurie pirko giros, vaikščiodami smalsiai apžiūrinėjo mugės prekes. A.Vienuolis nustebo pamatęs paveikslą, kuriame puikavosi nuoga moteris ir palingavo galva, kad taip seniau nebūdavo, o Veroniką, kuri taip pat ėjo pasižiūrėti paveikslo, buvo nutempta kitų personažų. „Veronika, nežiūrėk, marš į bažnyčią”, – nuo nuogybių ją vijo Šmukštarienė.
O iš tikro šis smagus pasirodymas buvo muziejininkų improvizacijos „Antanas Vienuolis ir jo herojai – miesto šventės svečiai“, o rašytoją įkūnijo pats muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Linas Bitvinskas
Labai gražu ir gera pas jūs, bet vakar per koncertą du neblaivūs jaunuoliai stumdėsi tarp žmonių, šukavo, nešiojo degančius fakelus, kodėl tokioj masei žmonių nėra policijos, tikimės šiandien bus
Mūsų Savivaldybės administracijos direktorės jaučiasi saugios ir be policijos. Jas gal net karininkai saugo. Kam nesaugu, skabinkit : vienas-vienas-du!