Vita Miškeliūnienė 1956 – 2021

Vis nepriprantam. Nepriprantam, kai skauda sielą iki pat gelmių, kai išeina tie, kuriuos mylim, kuriuos gerbiam, su kuriais tiek išgyventa. Ir prisimenam. Prisimenam viską – tas akimirkas, valandas, dienas, kai kartu patirta tiek visko daug… Visko – bendro džiugesio, rūpesčių, nusivylimų, abejonių ar net ašarų. Bet ėjome kartu į priekį, nesigręžiodami atgal, vis pirmyn. Svarbiausia, kad ėjome KARTU.

Tu buvai, esi ir būsi mūsų kolegė, ta nepailstanti, energinga, rūpestinga… Tokia sava…

Lenkiamės dėkodami, kad likimas lėmė pažinti Tave, dirbti kartu, kad mūsų kultūros bendruomenės šeimoje švietė ryški Tavo žvaigždė.

Nesakome sudie, nes tu visada būsi mūsų prisiminimuose ir tavo darbų tąsoje.

Anykščių kultūros centro bendruomenė