Ne tik lietuviai valgo varškę: varškės atitikmenys įvairiose pasaulio šalyse

Varškė – tai toks kulinarinis stebuklas, iš kurio gaminamas varškės apkepas su manais, varškėčiai arba dieviškos varškės spurgos. Na, o jei kalbėsime moksliškai, varškė yra pieno produktas, kuris gaminamas sutraukiant pieną. Šio proceso metu pieno baltymai veikiami rūgšties ar karščio pakeičia savo struktūrą. Tokio proceso pasekmė – kiek kitoks produkto skonis ir kitokia jo išvaizda. Varškė gali būti tiek galutinis produktas, tiek tarpinis produktas gaminant sūrius. Įdomu tai, kad ne mes vieni gaminame ir valgome varškę. Susipažinkite su varškės atitikmenimis įvairiose pasaulio virtuvėse.

Anglijoje populiarus varškės desertas gaminamas pasitelkus šliužo fermentą. Tai toks pramoninis produktas, kuris gaunamas iš jaunų šliužų skrandžių. Jis sutraukia pieną greičiau nei per valandą. Žinoma, anglai gamina varškę ir mums įprastu natūraliu būdu – palaukdami kol pienas pats parūgštės (parūgs). Anglai iš varškės mėgsta gaminti pudingą. Jį skanina manų kruopomis, razinomis, smulkintais riešutais ar kitais ingredientais.

Sūrio varškės, gaminamos nusausinus išrūgas be jokio tolimesnio apdorojimo ar brandinimo, yra populiarios kai kuriuose prancūzakalbiuose Kanados regionuose. Paprastai tokios sūrio varškės pardavinėjamos nedidelio užkandžio dydžio pakuotėse ir yra laikomos tipišku kanadietišku maistu. Kartais Kanadoje tokia varškė valgoma su prancūziškomis bulvytėmis ir padažu.

Turkijoje varškė vadinama žodžiu kes ir yra patiekiama su kepta duona. Bolu ir Zonguldak regionuose ji dar valgoma su makaronais. Turkai mėgsta ir varškės sūrį, kuris vadinamas lor peyniri. Dažniausiai jį valgo pusryčiams.

Meksikiečiai varškę naudoja unikalaus deserto, pavadinimu čangos zamoranos, gamybai. Jam naudojama cukrumi ir cinamonu skaninta varškė. Paprastai varškei sutraukti čia taip pat naudojamas minėtasis šliužo fermentas. Manoma, kad patiekalo receptas sukurtas Samora de Hidalgas mieste.

Albanai savo varškę gjiza gamina taip: pieno išrūgas paverda 15 minučių ir įdeda acto ar citrinos sulčių. Gaminys gardinamas druska. Gjiza patiekiama iš karto šviežia arba esant poreikiui laikoma šaldytuve. Albanų varškė kaip ingredientas dedama į pačius įvairiausius patiekalus, ne išimtis ir tradicinis byrekas. Taip pat populiaru varške įdaryti paprikas.

Rusai, panašiai kaip ir lietuviai, varškę valgo kuo įvairiausiais būdais. Būtent čia taip pat populiarūs varškės sūreliai. Per Velykas slavai gamina pašą. Tai patiekalas iš varškės, kuris būdamas baltas simbolizuoja Kristaus tyrumą. Paša dekoruojama tradiciniais religiniais simboliais, nešama į bažnyčią pašventinti.

Vengrai gamina panašų desertą į mūsų regiono varškės sūrelius. Jis vadinamas turo rudi. Iš esmės tai varške įdarytas šokolado batonėlis. Šalyje jis gaminamas ir valgomas dar nuo 1968 metų. Turo rudi gaminamas kelių skirtingų skonių ir dydžių.

Nors šiame straipsnyje kalbame apie gyvulinį pieną ir iš jo gaminamą varškę, šnekamojoje kalboje varške dažnai vadinama ir sojų pupelių pieno varškė (tofu), kurios gamybos procesas itin panašus į pieno varškės gamybą. Kartais galite išgirsti ir tokį terminą kaip vaisių varškė, tačiau šiuo atveju tai tik gaminio konsistencijos giminiškumas pieno varškei. Vaisių varškė gaminama iš kiaušinio,  cukraus, vaisių sulčių, įvairių pagardų, kartais sviesto.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.