„Lietuvos ryto“ laikraštyje Gyvenimo būdo skiltyje buvo atspausdintas straipsnis „Kaip ištrūkti iš galios ir kontrolės rato“, kuriame žurnalistė kalbino AMUICo pirmininkę Elvyrą Lasskają

Galios ir kontrolės rate išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerio mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekdamas įbauginti. Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į galios ir kontrolės rato vidų.

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovė Elvyra Laskaja gali papasakoti ne vieną istoriją apie smurto artimoje aplinkoje aukas, kurioms ištrūkti iš tokio galios ir kontrolės rato prireikia ne vienerių metų.

Sunku įveikti baimę

E.Laskaja pastebi, kad į policiją dėl smurto dažniau kreipiasi žemesnio socialinio statuso moterys, neužimančios aukštų pareigų, neretai turinčios ir žalingų įpročių. O dirbančios moterys: medikės, tarnautojos, mokytojos ar verslininkės ir pan. – vengia tą daryti, nenorėdamos, kad apie jų šeimoje vykstantį smurtą kas nors sužinotų.

„Jos bijo viešumo, bijo vyro keršto, todėl dažniau ir atsiduria galios ir kontrolės rate“, – sako centro vadovė.

Pašnekovė prisimena istoriją, kaip prieš kelerius metus sulaukė pranešimo iš policijos, kad vyras moterį su vaikais buvo uždaręs ir laikė rūsyje net keletą dienų. Smurtinio elgesio įkaitams šiaip ne taip pavyko ištrūkti iš rūsio, išsikviesti policiją, vyko ikiteisminis tyrimas, moteriai buvo teikiama teisinė, psichologinė pagalba.

Kai E.Laskaja paskambino po kurio laiko, smurto auka atsisakė bet kokios tolimesnės pagalbos – vyras jai nupirko butą ir moteris išsikraustė iš ankstesnės gyvenamosios vietos. Galima tik įtarti, kad tokia „kompensacija“ smurtautojas atsilygino už šeimos patirtus išgyvenimus.

Kitos istorijos heroję vyras smurtautojas ilgai persekiojo ir po skyrybų. Nors buvo priverstas išsikraustyti, vis bandydavo savavališkai įsibrauti į buvusius namus, netgi buvo pasidaręs raktus nuo durų, nors spynos ir buvo pakeistos. Jis tiesiog terorizuodavo buvusią žmoną, šaukdavo, plūsdavo, keldavo nesamas problemas ir vis grasindavo. Kai specializuotos pagalbos centro darbuotojos bandydavo patarti moteriai kreiptis į policiją dėl tokio buvusio sutuoktinio elgesio, ji nesiryždavo to padaryti bijodama jo keršto.

Pasak E.Laskajos, galios ir kontrolės rate atsidūrusios smurto aukos gana dažnai patiria ekonominį ir psichologinį smurtą, tai – paslėptas smurtas, kurį įrodyti gerokai sunkiau. Į policiją dažniausiai kreipiamasi patyrus fizinį smurtą.

Pagalba smurto aukoms suteikiama tik su jų sutikimu

Ne visos smurto aukos priima pagalbą. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovei sunku nurodyti priežastis, kodėl, bet tikėtina, jog viešumo baimė, gėda pripažinti šeimoje egzistuojančias problemas, netgi nenoras pakenkti smurtautojo karjerai, verčia smurto aukas atsisakyti siūlomos pagalbos.

„Mažesniuose miestuose daugelis vieni kitus pažįsta, tad pamenu bandymą padėti vienai smurto aukai – gydytojai, kuri atsisakė psichologo pagalbos, nes nesiryžo eiti į konsultaciją pas koleges, kurios ją puikiai pažįsta, jai buvo gėda prisipažinti, kas realybėje vyksta jos namuose“, – pasakoja E.Laskaja.

Jeigu nukentėjusiems asmenims pagalbos reikia, pasak centro vadovės, ji teikiama tol, kol smurto aukoms jos reikia. Būna, kad moterys klausia patarimo, ar gali atleisti, susitaikyti su smurtautoju, tokiu atveju centro specialistai pataria pasirašyti rašytinę sutartį, pasižadėjimą, jog daugiau nebesmurtaus.

„Mes niekada nemoralizuojame, nekeliame balso, nenurodinėjame, kaip žmogus turėtų elgtis, mes tik patariame, pasiūlome, o žmogus pats priimama sprendimus, kokios pagalbos jam reikia“, – teigia E.Laskaja. Pasak jos, smurto aukoms visada lieka kontaktai ir galimybė iškilus pakartotinei smurto grėsmei kreiptis į specialistus.

Vyrai kreipiasi gerokai rečiau

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro vadovės teigimu, pagalbos prireikia ir vyrams. Dažniausiai tai būna buitiniai konfliktai tarp šeimos narių vyrų, kai vartodami alkoholį susipyksta ir pradeda smurtauti sūnus prieš tėvą ar brolis pakelia ranką prieš brolį, susimuša giminaičiai. Pagal policijos fiksuotus atvejus tai nutinka 3-4 kartus rečiau nei smurto prieš moteris atvejais.

Vyrų skundų prieš smurtaujančias moteris pasitaiko itin retai, nors pastaruoju metu, pasak E.Laskajos, pastebima nauja tendencija.

„Kai policija sulaukia moters skundo apie smurtaujantį sutuoktinį, prasideda ikiteisminis tyrimas, po kurio laiko smurtautojas irgi parašo analogišką skundą, kaltinantį smurtu sutuoktinę. Tokiu būdu mes gauname jau du skundus“, – pasakoja centro vadovė.

Centro vadovė pastebi, jog vyrams dažniausiai gėda pirmiems eiti ieškoti pagalbos, pripažinti, kad prieš jį smurtavo moteris. Gali būti ir taip, kad vyrai tiesiog nesupranta, kad prieš juos buvo smurtaujama.

lrytas. lt informacija

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.