Kraštiečių šventė – Oninės Traupyje

Oninės Traupyje – didžiausia ir labiausiai laukiama šventė. Daug gražių tradicijų ji saugo: kraštiečių susitikimai, jų darbų pristatymai, sportinės varžybos, sutraukiančios daug jaunimo, miestelį puošiantys floristiniai kilimai, vietos saviveiklininkų pasirodymai ir bendrystės šokiai iki vėlumos.

Šventės išvakarėse seniūnijos sodelis pasipuošė floristiniais darbais. Kūrėjams netrūko išradingumo ir kantrybės: sraigių šeimyna, dvi pelėdos, lietuviškas beržas, skirtas poeto P. Širvio 100 – mečiui, javų varpų ir gėlių kompozicijos stebino išmone ir fantazija.

Šeštadienis prasidėjo sportinėmis varžybomis. Atnaujintas sporto aikštynas, prie kurio triūsė vietos entuziastai, aidėjo nuo azartiškų šūksnių krepšinio varžybose. Susirinko nemažai komandų, o prizines vietas pavyko iškovoti raguviškiams, levaniškiečiams ir traupiečiams. Pademonstruoti strateginius ėjimus buvo galima šachmatų ir šaškių rungtyse, išbandyti taiklumą smiginyje, jėgą – virvės traukime, rankos stiprumą – svarmens kilnojime.

Pažintinė šventės dalis prasidėjo piešinių parodos„Kauno tarpukario architektūra“ atidarymu. Dalyvavo jos autorius, kraštietis, architektas, dailininkas Jonas Lukšė. Parodos ekspozicijoje – ryškų pėdsaką šalies architektūros istorijoje palikę tarpukario Kauno pastatai: moderniosios architektūros objektai ir savitu stiliumi pasižymintys statiniai.

„Viskas, ką žmogus sukuria, bus sunaikinta. Ir visgi, jeigu esi Dievo kūrinys, o rytoj žmogaus darbai pavirs pelenais, šiandien kurk! – susirinkusiems žiūrovams Bibliją citavo svečias. – Mano profesija su šiais postulatais turi betarpišką ryšį. Esu paveldotvarkininkas-tyrinėtojas, projektuotojas, restauratorius, kraštotyrininkas, istorikas, dailininkas ir mokslininkas. O dabar – kultūros vertybių skleidėjas. Tai yra – pristabdau laiką nuo užmaršumo ir sunaikinimo“.

Jonas Lukšė dalijosi mintimis apie pagarbą senovei, kuri architektūrinį paveldą apgintų geriau už apsauginius informacinius ženklus, priminė garsiuosius architektus, supažindino su parodos piešiniais, pasidžiaugė, kad patyrinėjęs senosios Traupio mokyklos begriūvantį pastatą, įžvelgė jame modernizmo stilių.

„Kodėl piešiniai? Ne kompiuterinė grafika, ne nuotraukos…. Kai įsižiūri į gerbiamo kraštiečio darbus, imi suvokti, kad tik pieštuku galima preciziškai tiksliai užfiksuoti istorinio pastato atmintį. Laikas viską keičia ir dailininko piešiniuose užfiksuota Kauno tarpukario architektūra, ypač medinė, turi viltį, kad bus nepamiršta, o esant palankiai ekonominei situacijai, sulauks didesnio valdžios atstovų dėmesio. Juk vertybės šalia, gal iš arti jos ne taip matomos, kaip labai dažnai atrodo į Kauną atvykstantiems svečiams. Malonu, kad iš Traupio kilęs dailininkas ir architektas yra vienas iš tų piliečių, kuris bando laiku įamžinti Kauno architektūros perlus nuo užmaršties…“ – dalijosi mintimis susitikimo dalyvė Janina.

Bibliotekininkė Ramunė Musteikienė dėkojo kraštiečiui už jo prasmingą veiklą, sveikino su jubiliejumi, įteikdama prisiminimą iš gimtojo kaimo – Žiurlių malūną, nutapytą vietos dailininko Arvydo Jankaus. Kraštietį pasveikino ir Žiurlių kaimo gyventoja Alma.

Vakarinėje šventės dalyje Traupio mėgėjų teatras „Jazminas“ suvaidino spektaklį pagal Š. Pero pasaką „Pelenė“. Linksmą pasirodymą su rūmų pokylio šokiais režisavo Janina Savickienė, o žiūrovai, užpildę visą kultūros namų salę, liko sužavėti.

Seniūnė Daiva Tolušytė padėkojo visiems šventės entuziastams ir pagalbininkams, kilimų pynėjams, buvo pasveikinti sportinių varžybų nugalėtojai. Smagi diskoteka su atlikėju Nerijumi kvietė visus pasilinksminti. Visi džiaugėsi puikia švente, bendravimu susitikus senus draugus ir galimybe pabūti su kraštiečiais.

Renginį rėmė LR Žemės ūkio ministerija ir Traupio bendruomenė.