Baigėsi projekto „Ar matai, kaip keičiasi?“ ambasadorių kelionės po Lietuvą. Jų metu žinomi šalies žmonės aplankė savo gimtuosius miestus ir įvertino, kaip šie pasikeitė per 20 metų. Nomeda Marčėnaitė tapo Vilniaus ambasadore, Mantas Kalnietis – Kauno, Robertas Petrauskas – Klaipėdos, Saulius Urbonavičius-Samas – Šiaulių, Danas Rapšys – Panevėžio, Vlada Musvydaitė – Tauragės, Alfredas Bumblauskas – Telšių, Algirdas Kaušpėdas – Anykščių, Marijonas Mikutavičius – Lazdijų, o Vytenis Pauliukaitis – Marijampolės.

Negali atpažinti jaunystės vietų

Muzikantas, dainų autorius, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, tapęs Šiaulių ambasadoriumi, kelionės metu apsilankė šokolado fabrike „Rūta“, dviračių gamykloje „Baltik vairas“ ir seniausioje Šiaulių įmonėje – vaistinėje „Valerijonas“.

„Kai atvažiavau studijuoti į Šiaulius, dar buvo gūdus sovietmetis, gal tiksliau – jo pabaiga, kada dar viskas atrodė pilka. Šiauliai buvo kone vien sovietiniai namai. Nors miestas ir turėjo išskirtinių objektų, jis nebuvo toks patrauklus, daug kas buvo supuvę, pvz., parko estrada sugriuvusi. Dabar čia atsirado daugybė įdomybių – ir Auksinis Šiaulių berniukas, kaip miesto simbolis, ir Geležinė lapė, atnaujinta parko estrada. Šiauliai keičiasi mums regint, jie darosi vis fantastiškesni“, – dalijasi mintimis muzikantas.

S. Urbonavičius įsitikinęs, kad žmonės auga kartu su gražėjančia aplinka – pabuvę gražiose vietose ir vėliau nuėję ten, kur viskas nesutvarkyta, apteršta, nesijaučiame gerai, pradedame ilgėtis estetikos.

„Negaliu atsidžiaugti mūsų Lietuva, kaip ji pasikeitė, kaip viskas „sprogo“, kaip žmonės, kurie neinkščia, dirba, stengiasi, padaro stebuklingus dalykus ir keičia Lietuvą. Tai yra fantastika! Pavyzdžiui, pats gyvenau Šiauliuose, čia vaikščiojau ir tiek daug nežinojau, kokia čia istorija gili. Negaliu atsidžiaugti, kad tą istoriją išlaikyti ir pagražinti šitą miestą padėjo ES investicijos“, – sako jis, pridurdamas, kad jaunystėje pamiltos vietos kartais ir sunkiai beatpažįstamos po miesto pokyčių.

Europa padeda atkurti tapatybę

Istorikas Alfredas Bumblauskas – Žemaitijos sostinės Telšių ambasadorius – sugrįžęs į gimtą miestą apsilankė Šv. Antano Paduviečio katedroje, apžiūrėjo Masčio ežero pakrantę, miesto amfiteatrą, užsuko į Telšių ješivą ir kavinę „Džiugo namai“, kur paskanavo vietoje gaminamo sūrio.

„Labai džiaugiuosi, kad Telšiai puošiasi ir tampa Lietuvos Liucerna. Šis Šveicarijos miestas ant Keturių Kantonų ežero, apdainuoto Maironio – vienas gražiausių mano matytų pasaulyje. Aišku, Telšiai ne tokio masto, bet jausmas panašus. Visas miestas išsipuošęs, su išraiškingais akcentais, tokiais kaip Telšių katedra, Mažoji bažnyčia, „Alkos“ muziejus, ješiva, buvęs kalėjimas, tapęs neobarokiniu viešbučiu. Galėčiau vardyti ir vardyti – Telšiai traukia akį“, – komentuoja jis.

Istoriko teigimu, Telšiai – turbūt daugiausia permainų per pastarąjį 30-metį patyręs Lietuvos miestas. Sovietmečiu – pilkas, nykus, ežeras užterštas, pagrindinės šventyklos neturėjo tokio įspūdžio.

„Šiuo metu vyksta tikrai galingas virsmas į tikrą žemaičių sostinę, normalų, originalų miestą, turintį savo kvapą, stilių. Akivaizdu, kad be ES investicijų Telšiai nebūtų galėję taip išgražėti ir sustiprėti. Kultūros tąsa justi ir dabar – atnaujintas Kultūros centras, modernizuotas Telšių teatras“, – kalba A. Bumblauskas.

Pavyzdys, kaip Lietuvai įstojus į ES atsigavo Telšiai , istorikui tik vienas iš daugelio patvirtinimų, kad Europa ne naikina mūsų tapatybę, o padeda ją atkurti.