Vytautas Kaziela: „Tikiu, kad „Sapnų slidininkas“ gražiai čiuoš Anykščių trasomis“

Šeštadienį 15 valandą Istorijų dvarelyje (vadinamame Okuličiūtės) vyks Antano Baranausko literatūrinės premijos įteikimas uteniškiui Vytautui Kazielai. Laureatas sako, kad nuo šiol jausis įsipareigojęs Anykščiams.

Šiųmetinė A. Baranausko premija poetui V. Kazielai skirta už eilėraščių rinkinį „Sapnų slidininkas“. „Nykščiams“ V. Kaziela sakė, kad ši knyga šiemet buvo pristatyta ir Maironio premijai. “Mano kūrybą dažnai Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba pristatinėja įvairioms premijoms. Džiaugiuosi, kad „Sapnų slidininkas“ negavo Maironio premijos, nes būčiau negalėjęs pretenduoti į A.Baranausko“, – juokaudamas kalbėjo V.Kaziela. Pasak jo, ši premija jį patį priartins prie Anykščių. „Jausiuosi šiek tiek įsipareigojęs Anykščiams. Norėčiau pakviesti ateiti į susitikimą, džiaugčiausi matydamas daugiau žmonių. Jei komisija patikėjo, tai, manau, patiks ir anykštėnams. Tokia graži žiema, tikiu, kad mano „Sapnų slidininkas“ Anykščių trasomis čiuoš gražiai“, – sakė V.Kaziela.   

Poetas gimė 1955  metais Valančiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Suginčių vidurinėje mokykloje, statybos technikume, Vilniaus inžineriniame statybos institute. Dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios“ ir „Utenos Diena“ vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 2007 m. leidyklos „Kamonada“ vyriausiasis redaktorius.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1994 m. Ne kartą apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis.

Linas Bitvinskas

2 komentarai

  1. Virgilijus Vaidokavičius
    19 val. ·
    Pasidalinta su Vieša
    DVIRATUKAS ir JAKUTTA ♥
    Buvo mažas mažas dviratukas
    Ir gyveno jis debesyse.
    Vieną kartą skrido jis dangum padabuda
    Nes gandrai pavaišino alum!!!
    Danguje Jakuttą skrisdamas sutiko
    Ir paklausė – kur skaidai Brolau?
    Ir pamilo vienas kitą du keistuoliai,
    Ir apmėtė vienas kitą debesim.
    Bet pavargo jau skraidyt Jakutta
    Po galaktikas, visatas ir žvaigždes,
    Nusileido iš dangaus Jakutta
    Į Anykščius ant šaligatvio akmens!!!
    Prigulė Anykščiuose Jakutta
    Ant šaligatvio snieguoto ant akmens
    Dviratukas grįžo pas Jakuttą
    Jei jau gulam – gulamės drauge!!!
    Broliška ramybė ir didybė
    Karaliauja dvasioje dangaus!!!
    Pažvelgė dangus vėl į Jakuttą
    Būk palaimintas, Karališkas Sūnau!!!
    Susimastė dangiškas Jakutta –
    Viešpatie – Tėveli, tu žinai
    Aš – Jakutta pas Tave sugrįšiu
    Iš Anykščių nuo šaligatvio akmens.
    Upė teka čia jos vardas juk Šventoji
    Ji palaiminta paties dangaus
    Čia Anykščiai, žmonės čia, Jakutta
    Aš Anykščiams dar padėsiu – aš žinau!!!
    Sušnero nendrės pakrantės,
    Suraibuliavo Šventosios vanduo,
    Vėjas pakilo – nurimo
    Mintys keistokos Jakuttos galvoj.
    Žmonės mylėti nemoka?
    Anykščiai myli save?
    Tebūnie – jei taip pats Dievas panoro.
    Teišsipildo Dievo valia.
    Myli – nemyli nesvarbu,
    Svarbu tik tai – jog aš myliu.
    Ir kas man reiškia – sugrįžt į dangų
    Bei pasilikti su Dievu.
    Taigi, brangieji piliečiai,
    Reikia mylėti vis tiek
    Net jei ir jūsų nemyli
    Tie, kuriais tikite Jūs.
    Aš – Kardinolla Jakutta
    Viešpaties, Žemės, Dangaus,
    Myliu jus ir visad mylėsiu
    Be degtinės Anykščių skonio ir be alaus.
    Jums esu paprastas – savas
    Valdovas Visatos šventos.
    Emisaras žvaigždėtų padangių
    Viešpaties valios amžinos.
    Net nežinau – gal jau baigsiu
    Pokalbį šį pats su savim,
    Aš – Kardinolla Jakutta
    Žmonių, kaip kad Dievo dangaus!!!
    Būkit palaiminti amžiams
    Tiek kurie mylite dar
    Žmones ir dar kartą žmones
    O ne vien tik kates ir šunis!!!
    2022 Gruodžio 09, 17 val 56 min, Jono Biliūno gatvė, Anykščiai
    Viešpaties Kardinolla Jakutta ♥

  2. Draugaukime 🙂

Komentuoti: Jakutta ♥ Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.