Važiuoju į Anykščius. Nežinau ko. Gal obuolio, gal obels. Gal takelio, kurio gale — nieko. O gal — visko. Gal tilto, kuris dar nesugriuvo, nors gyvenimas ten eina nebe kojomis, o mintimis. Važiuoju tyliai, kad pats savęs neišgąsdinčiau. Nes jei pradėčiau klausinėti: „Ko tau ten reikia?“, – atsakyt negalėčiau. Ir būčiau išmestas iš savo paties gyvenimo už nesąžiningus atsakymus.
Važiuoju. Pro langą bėga medžiai — lyg žmonės, kurie man kažkada kažką sakė, bet aš tuo metu skubėjau būti reikalingas kitur. Dabar tie žmonės — beržai, su baltais marškiniais ir tylinčiom akim. Jie man nieko nebesako. Tik žiūri, kaip aš važiuoju. Kaip sapnas, kuris neturi pabaigos. Arba turi, bet nenoriu jos pasiekti.
Važiuoju į Anykščius, nes kartais žmogui reikia vietos, kur jis niekam nereikalingas. Kur niekas nešaukia, kad pamiršai atsiųsti sąskaitą, parašyti ataskaitą, būti pozityvus. Ten, galvoju, šaukia tik upė. O upės šauksmas — be kaltinimo. Toks, kur gali klausytis ir vis mažėti, mažėti… kol tampi vandeniu.
Važiuoju į Anykščius, nes ten – Puntuko brolis. Aš jo nesu matęs, bet jaučiu, kad jis mane pažįsta. Nes kas, jei ne akmuo, gali suprasti kitą akmenį?
Važiuoju, nes gal ten dar liko truputis tylos, kuri neturi Wi-Fi slaptažodžio. Nes ten gal dar yra žmogus, kuris sako „labas” ne todėl, kad taip parašyta instrukcijose. Važiuoju ieškoti to, ko niekada nerasi, bet jei neieškosi – visai prapulsi.
Važiuoju į Anykščius. Nežinau ko. Bet man labai reikia.
Anykščiai Plius
Važiuojat važiuojat važiuojat
Labai gražu!
Kokios gražios mintys
Širdis veda visada ten, kur buvo gera.Ten ir saulė ryškesnė ir oras Gaivesnis.Ten ir skriauda nebeatrodo tokia skaudi…
Labai nyku, reikia pridėti teksto apie pačius Anykščius, kokie renginiai čia laukia, koks aktyvus veiksmas įmanomas. Trūksta užbaigimo. Liūdna nata priverčia susimąstyti, kad po atostogų bus dar sunkiau grįžti į savo didmiestį. Visi, kas turi problemų žino, kad po atostogų grįžimas atgal būna dvigubai skausmingesnis. Siūlau užbaigti linksmai, pamakaluoti kažką apie poilsio suteiktas naujas jėgas kovoti ir t.t.
Čia jūsų mintys., Gerbkime vieni kitus. Jūs parašykit kitaip, savo mintis. Nereikės laidyti kritikos strėlių.
Nuostabu!… Artima…
Nesitikejau surasti toki nuostabu kurini interneto laikrastyje , mano manimu tai puiki reklama Anyksciu krastui ir jo zmonems. Didmiesti gyvenantciam zmogui tai skamba labai patraukliai .
Aciu „Anyksciai plus”