Išaušo saulėta rugsėjo dešimtoji. Senieji Malaišiai laukė svečių, atvykstančių į tradicinę Vaižgantinių šventę.
Sulaukėme garbingų svečių ne tik iš Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvai pagražinti draugijos ir gausybės Vaižganto gerbėjų.
Dvidešimt pirmosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatu tapo rašytojas Kazys Saja. Kadangi iš Dzūkijos kaimo dėl tolimos kelionės devyniasdešimtmetis laureatas neatvyko, tai LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė perskaitė kelias citatas iš laureato knygos. Ant Vaižgantinių krėslo sugulė dovanos ir gėlės rašytojui.
Keturioliktoji Vaižganto mažoji premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ įteikta Aldonai Bagdonienei. Ją įteikė Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas.
Septintosios jaunimui skiriamos Vaižganto giminaičio kun. Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo“ premija įteikta moksleivei Neringai Matulevičiūtei. Ją įteikė premijos mecenatas Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas.
Laureatus sveikino Anykščių savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. Šventės metu padėkomis apdovanoti Svėdasų krašto deimančiukai: Sigita Zobarskienė, Dsomicelė Augutienė, Zita Šukienė, Raimundas Kovas, Rūta Stanevičienė.
Koncertavo bardas Kazimieras Jakutis ir Anykščių kultūros centro instrumentinis kvartetas (vadovas Kęstutis Grigaliūnas). Savo kūrybos eiles skaitė LRS narė Dalia Teišerskytė.
Ant senųjų Malaišių trobų sienų buvo eksponuojama Vytauto Bagdono ir Raimundo Kovo fotografijų paroda „Prisimenant 2021-ųjų „Vaižgantines“.
Šventė baigėsi ragaujant uteniškių šaulių šaulišką košę ir suneštines vaišes.
Linkėdami susitikimo sekančiais metais, šventės dalyviai skirstėsi po gerų trijų valandų.
Teksto ir nuotraukų autorė Aldona Širvinskienė.
Gražus susibūrimas vyko ir renginio vedančioji šaunuolė, labai viską sklandžiai suriktavo.
Pabaigos tik vienas iš Vaižgantinių iniciatorių, kraštietis iš Vilniaus vertai pastabą padarė mūsų Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos administracijai, kad mažai dėmesio rodo savo įstaigos vardo garbei puoselėti ir jaunimo literatūriniam ir kultūriniam ugdymui per pilietiškumą stiprint.
Aš manau čia verta ir mūsų Seimo nario padėjėjus labiau pabart, kad jie su savo patarimais ne suskubo mokyklos valdžios bei jos bendruomenės prisijungt prie organizatorių, bei dalyvauti savo krašto istorinės, nepakeičiamos asmenybės vardo premijos laureatų pagerbime. Vis tik, kur aukščiausios valdžios palydovų mostas būna, tai ir apsileidę sujuda…