Šį pavasarį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad populiarėjant atsiskaitymui kortelėmis ir kitais būdais, gryniesiems pirmenybę toliau planuoja teikti 22 proc. lietuvių, 18 proc. latvių ir 13 proc. estų.
Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymo įpročių tyrimą užsakė UAB „CHS Investment Group“, valdanti saugos ir inkasavimo įmones „Eurocash1“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Reprezentatyvų tyrimą atliko duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, internetu apklaususi daugiau kaip 3 tūkst. suaugusių Baltijos šalių gyventojų. Analizuojant dažniausiai grynuosius naudojančius vartotojus pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą, išaiškėjo, kad visose šalyse grynuosius labiau mėgsta vyrai nei moterys. Lietuvoje pirmenybę gryniesiems teikia 25 proc. vyrų ir 19 proc. moterų, Latvijoje tokių gyventojų dalys siekia atitinkamai 19 proc. ir 17 proc., Estijoje – 18 proc. ir 8 proc.
Lietuvių ir latvių atsiskaitymo įpročiai grynaisiais pinigais yra panašūs, o estų skiriasi. Lietuvoje ir Latvijoje pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais dažniausiai (iki 28 proc.) teikia 50 – 59 m. vyrai. Pernai spalį Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtas tyrimas „Euro zonoje veikiančių įmonių naudojimasis grynaisiais pinigais“ atskleidė, kad per pastarąjį dešimtmetį grynųjų pinigų banknotų suma euro zonoje išaugo nuo 913 mlrd. Eur iki 1,57 trln. Eur.
Atsiskaitymą grynaisiais teigia užtikrinančios 96 proc. tyrime dalyvavusių įmonių. Tarp kitų populiarių mokėjimo būdų buvo išvardintos šios priemonės: kreditinės kortelės (priima 87 proc. įmonių), bekontaktės mokėjimo kortelės (82 proc.), debetinės kortelės (80 proc.), bankiniai pavedimai (75 proc.). Kol kas mažiau nei pusė įmonių priima atsiskaitymus ir kitais būdais: dovanų kortelėmis (48 proc.), tiesioginiu debetu (45 proc.), banko čekiais (33 proc.), mobiliaisiais mokėjimais (30 proc.), Paypal (29 proc.) bei kitais būdais (pvz., kriptovaliuta) – 3 proc. Tarp šalių, kuriose vyko ECB tyrimas, Slovakija užėmė pirmąją vietą pagal įmonių dalį, teikiančių pirmenybę atsiskaitymams grynaisiais (45 proc.), po jos sekė Vokietija (36 proc.) bei Kipras (33 proc.). Latvija užėmė 5 vietą (27 proc.), Lietuva – 13 vietą (14 proc.), Estija – 17 vietą (9 proc.). ECB užsakyto tyrimo duomenimis, tęsti grynųjų priėmimą artimiausiais metais planuoja 100 proc. tyrime dalyvavusių Estijos įmonių, 99 proc. Latvijos bei 95 proc. Lietuvos bendrovių.
ELTA
Kaip mes atsilikę nuo Estijos. Atmetus Estijos rusakalbius ten nebūtų nei 5 proc.
O man , Baltijos šalies gyventojai, reikia kad mano piniginėje būtų ne šiaip sau grynųjų eurų, o pakankamas kiekis eurų, kad oriai ir nepažemintas galėčiau įveikti visus dujų, elektros, naftos produktų ir maisto kainų šuolius! Kad dar liktų ir aprangai, vaistams… Kad neverstų manęs netikusi valdžios – Briuselio ir Vašingtono marionetės – politika vargti vis didėjančiame skurde.
Prieš kelis metus Anglijoje buvo sutrikusi kelių bankų veikla 2 savaites. Tai tie, kurie tik kortelėmis atsiskaitinėjo, negalėjo net duonos nusipirkti, nes neturėjo grynųjų ir negalėjo net jų išsiimti.
Ale kaip plauna smegenis – grazu skaityt 🙂
Tyrimas neadekvatus realybei – „apklause internetu“. Grynais naudojasi ir nesinaudojantys internetu. Kurie nesinaudoja internetu – negrynais paprastai nemegsta atsiskaityt. Ir ima tik minimuma – kortele – o bankai filialus isnaikino – cia tipo „skatina“. Ir valdzia vercia PRIEVARTA atsisakyt grynuju. Teroristus gaudo ar kaip ten – kelis matet gyvai ar pazistat? Jei jum taiko – JUS TERORISTAI ir esat. Cia jau aiskiai kartelinis susitarimas – gyventoju teisiu ribojimas i lygiavercius mainu irankius.
Kas liecia sauguma – saugiausia naturiniai mainai – preke-paslauga i preke ar paslauga.
Po to saugiausia atsiskaitinet padengta verte mainu priemone, kuri patogi naudot – tokia pvz auksas – kompaktiskas ir verte turi. Jis ir dabar naudojamas – pvz paguglinkit „investicinis auksas“. Kontoreliu yra ne maziau nei banku filialu – tiesiog jo naudojimas valdzios visiskai uzdraustas viesajam sektoriuje. Ir sistema veikia, ir nezluga – bet tik privaciam sektoriuje. (Cia negali uzdraust – jei demokratija – dauguma nenori – – bet sito niekada neklausineja tokios „apklausos“ ir neafisuoja). 🙂
Toliau pagal sauguma – gryni pinigai – kas reiskia – kad jie „uzfiksuota“ verte sertifikate – kas ir yra pinigas (popierinis ar metalinis). Bet jie nera padengti ir viskas laikosi tik ant valdzios „palaiminimo“. Karo atveju – jei valdzia nuverciama – tokie nepadengti pinigai iskart tampa siuksle. Arba jei valdzia korupcine-vagiu – „verte“ nesilaiko ir nespeja spausdint. Plius „skiedimo normas“ irgi patys nusistato – (del to istisai kyla kainos – metine infliacija yra ~3% – susitarta tiek pavogt vertes is visuopmeniu). Taigi gryni pinigai nesaugus ir pastoviai nuverteja. O visokiu karo atvejais – infliacija buna padidinama – pvz iki 5%, ir kainos kyla dar greiciau. Del Ukrainos tas ir daroma ES mastu. O mes sita nesauguma apmokam savo mokesciais ir darbo laiku – ilgiau reikia dirbt. Mirstam skurde. Ir pan. O verte grynuju mazinama. Kazkiek kompensuoja – bet ne visiems ir laiku.
Dar nesaugesni yra negryni pinigai. Virtualus. Cia jau turi visas grynu pinigu neigiamas savynes – infliacini nuvertejimas – svarbiausia. Plius negryni pinigai turi dar ir PAPILDOMA nuvertejima – komercine infliacija. Tai yra sistemos islaikymas – nes bankai pagrinde privatus ir visada visas islaidas sukrauna klientams. O jei bankai valstybiniai – tada prilenda ir isvagia „isrinktieji“. Pva atsispaudina emisijas savo vogimams finansuot – o idiotai taip norejo lito. Nu taip norejo. Savas gi… Ir pvz nesekmes savo skolinime ar nesekmingai investavus – bet privatus bankai sukrauna i „abonentini mokesti“, „korteles mokesti“ ir t,t, Ir del to negryni pinigai nuverteja dar greiciau uz grynus. Mazai uzdirbantys gali turet net iki 5-10% nuvertejima – jei laiko negrynais, o saskaitose. Ypac kreditinese. Diabetines ES pradejo reguliuot – kad neplestu – ivede fiksacijas ir plesimo lubas. Dideles sumas uzdirbantys – komercine infliacija mazesne. Arba turi isimtines salygas – net nuline gali but. Bet absoliuciai daugumai gyvebtoju – negryni pinigai yra fiksuotas PADIDINTAS NUOSTOLIS. Plius net smulkiu kriziu atvejais – pvz audra, elektros praradimai, kazkokios sankcijos ir pan. negrynus pinigus praranda ar uzstringa. Pvz puse Ukrainos negrynais net neima ir neaptarnauja… Ir tas tesiasi metais – arciau fronto… Nemaza dalis niekada neatgaus…
O cia tera agitacija durniams – sita „apklausa“ – nes kartelinis susitarimas stringa ir stringa.
Na kai kurie durniai buna nuo gimimo, saviagituojasi net i nesaugiausius pinigus… Bet cia jau neverta plestis. 🙂