Ką dar galima pamatyti Anykščiuose? Tuktukas jau anksčiau susipažino su abėcėle, tad atėjo metas apsilankyti pas Anykščiuose,  Žvejų gatvėje gyvenantį 12 elementorių autorių Juozą Danilavičių. Atvykęs į svečius Tuktukas sužinojo, kad dėdė Juozas – ilgametis Anykščių rajono Aulelių specialiosios internatinės mokyklos logopedas ekspertas, specialusis pedagogas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas, elementorių vaikams ir pirmojo specialiosios mokyklos vadovėlio bei daugelio pedagogine tema parašytų knygų ir straipsnių autorius.

Didžiulę pedagoginę patirtį turintis J. Danilavičius puikiai supranta vaikus. Ką Tuktukas sužinojo ir pamatė elementorių autoriaus namuose, žiūrėkite vaizdo siužete.

Tuktukas sužinojo, kad 12 elementorių buvo perspausdinti net 41 kartą ir iš viso knygų gavosi net 142 000. Tokio knygų skaičiaus Tuktukas  įsivaizduoti niekaip nesugebėjo.

Susėdo Tuktukas su dėde Juozu  ant sofkutės pasikalbėti. Tuktukas paprašė papasakoti, kaip vaikai pradeda pažinti raides ir iš jų dėlioti žodžius.

„Jau trimečių  vaikų galvelėse formuojasi simbolinis mąstymas. Jiems pagaliukas tampa lėktuvu, kardu, durklu ar net žirgu. Tuo metu visi vaikai ima domėtis ir raidėmis. Ir manieji vaikai didžiai susidomėjo: stengėsi raides atpažinti visur – parduotuvėje, knygų spintoje, kelio rodyklėse. Tada supažindinau juos su 7 didžiosiomis raidėmis A M L S R Š K, raides lipdėme, karpėme, piešėme, mokėmės surasti raides maišelyje, mėtėme, gaudėme, dainavome. Mažyliams patiko raides nešioti, dėlioti, pakabinti ant sienos, priklijuoti prie lango stiklo. Pasiūliau perskaityti pirmuosius skiemenis: MA LA SA RA ŠA AŠ KA. Neįtikėtinai laisvai jie išmoko jungti garsus į skiemenis, jau kitą dieną perskaitė 10 žodžių: MAMA MALA LAŠA KALA SALA RASA LAKA AŠ ŠA ALMA.. . Nebuvo ribų jų ir mano džiaugsmui.  Po pirmosios mūsų mokslų sėkmės, kai greitai išmokome su 7 raidėmis perskaityti 10 žodžių, pasiūliau dar 3 raides. Greitai taip pat nesunkiai skaitėme dar 8 skiemenis: MĖ LĖ SĖ RĖ ŠĖ KĖ VĖ TĖ. Vėliu dar 17 žodžių: ĖMĖ SĖMĖ TĖTĖ ŠĖRĖ LĖLĖ KĖLĖ ŽĖLĖ RĖKĖ LĖKĖ VĖRĖ SAKĖ RAŠĖ KASĖ MALĖ KASĖ SAKĖ VARĖ.  Po to vėl skaitėme skiemenis: MO LO KO TO SO RO ŠO ŽO ir žodžius – LOVA ŽOLĖ NAMO MANO TAVO RAŠO SAKO ONA OLA … Mažyliai per vieną mėnesį išmoko perskaityti net 42 žodžius. Kitą mėnesį visa tai skaitėme mažosiomis raidėmis. Pradėjome skaityti trumpučius sakinius“, – apie tai, kaip mažieji patenka pirmiausiai į raidžių, vėliau į skiemenų ir galiausiai į žodžių ir sakinių pasaulį, pasakojo elementorių autorius

Šiek tiek pavaikščioję ir pasidairę po kambarius abu, mažas Tuktukas ir didelis dėdė Juozas, kalbėjosi toliau. Tiksliau, dėdė Juozas kalbėjo, o Tuktukas atidžiai klausėsi.

„Rengdamas skaitymo pradžiamokslius – Zylutę, Genelį, Liepsnelę ir Volungę, tyrinėjau, kaip vaikų darželiuose mažyliai domisi raidėmis. Tyrimai parodė, kad ketverių penkerių metų vaiką lengviau mokyti skaityti, negu septynerių. Ketverių penkerių metų vaikas mokosi skaityti su kažkokiu užsidegimu – jam patinka raidės, paveikslėliai, tekstai, net sakiniai skaitymo knygutėse. Mokykloje septynerių metų vaikai, nemokantys skaityti, patiria nemažai keblumų: mokomi vis raginant, nevengiama prievartos, retai juos pagiria, todėl mokosi skaityti panašiai taip, lyg šaltą sriubą raukydamiesi valgytų. Kas traukia penkiametį, dažnai atstumia vyresnįjį.

Pastebėjome, kad vaikams, anksti išmokusiems skaityti, atsivėrė nuostabus vaikiškų knygučių su ryškiais paveikslėliais ir didelėmis raidėmis pasaulis. Kol mokykloje vaikas išmoksta skaityti, tos knygutės netenka patrauklumo.

Niekas nesuartina su vaiku taip, kaip valandos, praleistos kartu, aptariant knygutės turinį, paveikslėlius, ypač tos, kurias vaikas savarankiškai keletą kartų perskaitė. Tai palankiausias momentas skiepyti vaikui kilnius moralinius jausmus, kalbėti apie gėrį ir blogį, gerus ir blogus poelgius. Knygutės aptarimas visada lavina rišlų pasakojimą, turtina žodyną, mąstymą pakelia vis į aukštesnę pakopą.

Nors skaitymo mokymasis – sudėtinga protinė veikla, bet gana patraukli, primenanti stalo žaidimus. Mokydamasis skaityti, vaikas sparčiai lavėja, ypač lavėja abstraktusis suvokimas, nes vaikas, matydamas raidę, lyg girdi ir garsą. Tobulėja simbolinė atmintis, nes vaikas, perskaitęs žodį „lapė“, prisimins matytą paveikslėlyje ar zoologijos sode žvėrelį, – pasakojo mokytojas, o kadangi Tuktukas labai atidžiai klausėsi, tęsė toliau. – Mes kartu su skaitymu mokėmės žodžiuose girdėti garsus. Tardavau AŠ, Laurutė rašė 00, tardavau OLA, rašydavo 000, tardavau MAMA MALA, laisvai parašydavo 0000 0000.

Ketverių metų Audronė, dar nemokėdama rašyti raidžių, pagal paveikslėlius rašė sakinius rutuliukais. Raiškiai artikuliuodamas, ištardavau MAMA NEŠA KĖDĘ, ji rašė 0000 0000 0000, ji rašė tiek rutuliukų, kiek žodžiuose buvo raidžių“.

Išeidamas iš dėdės Juozo namų Tuktukas buvo labai susimąstęs. Jis galvojo apie tai, ką išgirdo, apie tai, kaip rutuliukai virsta žodžiais ir sakiniais…

Dalina RUPINSKIENĖ

Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“

Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje

Projektą remia  Lietuvos  kultūros taryba

• 

•