Šią vasarą Tuktukas daug laiko praleido Anykščiuose, kur klausėsi įvairiausių vietinių pasakojimų ir legendų, skaitė A. Baranausko eiles, lankė muziejus ir, žinoma, ištyrinėjo bei išnaršė visą visą Anykščių šilelį. Tuktukas mano, kad tai labai gražus ir pasakiškas miškas. O kiek visokių nuotykių čia galima patirti! Ir didžiausią Lietuvos riedulį Puntuką bandė Tuktukas pakelti, ir Lajų taku palei medžių viršūnes keliavo, ir legendomis apipintą „Karalienės liūno“ šaltinį pamatė.
O štai dabar, visai nesenai, keliavo Tuktukas po Airijos miškus ir parkus. Kartu su draugėmis ir Aveles skaičiavo, ir saulės zuikučius gaudė ir į mišką, fėjų miestelio ieškoti keliavo. Taip taip, tikrai tikrai, mat jie labai norėjo pamatyti, kaip gi pasakų fėjos gyvena.

Airijos pasakose – daugybė įdomybių
Jūs, vaikai, turbūt esate girdėję ne vieną lietuvių liaudies pasaką apie kalbančius gyvūnus ir paukščius, trečią brolį Joną ar Eglę Žalčių karalienę. Lietuvoje pasakos vienokios, Airijoje – kitokiosir pasakų veikėjai irgi yra kitokie. Kas nėra girdėjęs apie stebuklingus elfus, milžiniškus trolius, paslaptingas fėjas, baisiuosius goblinus ir kitus pasakų personažus.
Elfai – stebuklingos miškų būtybės. Dažniausiai jie palankūs žmonėms, nors gali jų vengti, o nedorėliams ir pikto pridaryti. Vienur elfai tapatinti su požemio nykštukais, kitur – su fėjomis, tačiau paprastai jie įsivaizduoti kaip paslaptingos girių dvasios mažų žmogeliukų pavidalu. Elfai nepaprastai gražūs, ilgaamžiai ar net nemirtingi.
Lietuviškuose vertimuose žodis „gnomas“ dažnai verčiamas kaip „nykštukas“, nors kartais išlaikoma ir originali forma. Paprastai gnomai įsivaizduojami kaip mažos ilgabarzdės būtybės, kurios gyvena po žeme, yra labai darbščios ir išradingos. Pagrindinis požemio gnomų užsiėmimas – brangiųjų metalų paieška, kalvystė ir įvairūs amatai. Dažniausiai gnomai nėra priešiški žmonėms, tačiau jų šalinasi ir labai nenoriai dalinasi savo amato ir turtų paslaptimis. Gnomams būdingas didelis kaupimo instinktas, taupumas ir netgi godumas.
Fėjos – stebuklingos, dažniausiai moteriškosios giminės būtybės, kurių išvaizda skirtinga, o būdas gali būti pats įvairiausias. Žodis „fėja“ kilęs iš senovės prancūzų kalbos žodžio faerie, o šis tikriausiai kilęs iš lotyniškojo dvasią globėją reiškiančio fata ar fatum (lemtis, likimas). Beje, fėjų pasauliu neretai buvo vadinama visų stebuklingų mitologinių būtybių (elfų, nykštukų ir pan.) visuma.
Kartais fėjos įsivaizduotos kaip švytinčios žmogaus ūgio ir žmogaus pavidalo dvasios, kartais – kaip mažytės moterys su sparneliais. Fėjų būdas įvairiose sakmėse toks prieštaringas, kad priskirti visam jų pasauliui konkrečias savybes gana sudėtinga. Fėjos gali pasiversti žmonėmis ir gyvūnais, jos gali būti geros ir blogos, daug padėti ir labai pakenkti, fėjos geba ne tik apdovanoti žmogų, bet ir jį susargdinti, jos greitai įsižeidžia ir yra labai kerštingos. Būtent tai suartina fėjas su lietuviškomis laumėmis.

Iš kur atsirado fėjos Airių tautosakoje
Airijos vaikai labai dažnai klausosi pasakų apie fėjas, kurios Airių tautosakoje gyvena jau labai labai senai. Ir ne tik pasakose, bet ir daugelyje Airijos miškų ir parkų galima aptikti fėjų namelių ir net ištisų miestelių.
Legendos mena, kad fėjos – tai “Tuatha de Danann” gentis, kuri viena pirmųjų atsikraustė į Airijos žemes. Ši tauta buvo uždaro būdo ir turėjo magiškų galių. Kuomet karių gentys, tokios kaip mileziečiai, pradėjo kraustytis į Airijos žemes, Tuatha de Danann buvo nugalėti. Tačiau jie taip mylėjo Airiją, kad nenorėjo trauktis iš šių žemių, todėl nusprendė pasinaudoti savo stebuklingomis galiomis ir tapo labai maži, vos pastebimi. Manoma, kad jie išrausė ilgiausius tunelius, keliaujančius po visą Airiją ir jungiančius skirtingus pasakų kaimelius. Taip ši gentis Airijoje gyvena iki šių dienų.

Štai į tokį kaimelį – parką, su savo draugėmis keliavau ir aš. Tik pamanykite, šio parko fėjos turbūt tikros akrobatės ir skraidūnės, mat, pasirodo, jų nameliai įsikūrę tikrai aukštai… Bet ką čia daugiau ir kalbėti, geriau keliaujame kartu, ir pažiūrėsime, gal kas nors atvers mums namelio dureles…
Agnė Valungevičienė

Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“

Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje

Projektą remia  Lietuvos  kultūros taryba