Tomas Baranauskas skyrė dėmesio Sėlos istorijai

Iš Anykščių kilęs istorikas, mokslų daktaras Tomas Baranauskas išleido dar vieną knygą, skirtą Sėlos istorijai. 2021 metais pasirodžiusioje knygoje „Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai“ sudėti istoriniai dokumentai, kurie svarbūs ir Anykščių, kaip istorinės Sėlos, kraštui.

Dokumentų rinkinys „Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai“– tai projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys, kurį vykdant 2014 m. jau išleistas panašus dokumentų rinkinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“, 2015m. -„Sėlos aktai“,2017 m. – „Kuršo aktai“. Knygos buvo išleistos 1000 egzempliorių tiražu. Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą. Rinkinyje „Sėlos ir Žiemgalos vyskupystės aktai“skelbiami 1217-1228 m. laikotarpio dokumentai pirmųjų dviejų Sėlos ir Žiemgalos vyskupų valdymo laikotarpiu. „Anykščiams ši knyga svarbi tuo, kad joje minima seniausia Lietuvos vyskupija –  Sėlos – į kurią įėjo ir Anykščių kraštas, nors tikslios ribos ir nežinomos, o konkrečios vietovės dokumentuose neminimos“, – sakė A. Baranauskas.

Knygą, kaip ir kitas šios serijos knygas, išleido Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ ir Lietuvos istorijos institutu.  Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos.

 Tiesa, daugiau istorinių žinių apie Sėlą yra įtraukta  2015m. -„Sėlos aktai“. Jame skelbti Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai. Pietinės (lietuviškosios) Sėlos dalies vidinę struktūrą aprašo 1255 m. spalio mėn. Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas.  XIV a. antrojoje pusėje, kuomet Vokiečių ordinas vėl ėmė galvoti apie Sėlos užkariavimą, atsirado dar trys reikšmingi Sėlos aprašymai: du Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai ir anoniminis Sėlos ribų aprašymas, datuojamas 1392 m. Šie aktai, nors juose iš esmės tik bandoma rekonstruoti XIII a. Sėlos ribas pagal jau gan miglotą savo meto supratimą, yra reikšmingi dokumentai, papildantys sėliškų vietovardžių aruodą ir mūsų žinias apie šį kraštą. Tik čia minimas ir Sėlos paribyje buvęs Latavos (Lettow, dabar – Palatavys, Anykščių r.) piliakalnis, susietas su Mindaugo karūnavimo vieta. Istorikas teigia, kad siandien nelengva lokalizuoti daugelį Sėlos aktuose minimų vietovardžių. Mažiausiai abejonių kelia dabartinėje Latvijoje esančio Sėlpilio (Salų savivaldybė) ir 1255 m. Mindaugo Vokiečių ordinui dovanotų Maleišių (Anykščių r.) lokalizavimas.

Vis dėlto, naujoji T. Baranausko knyga praplėšia istorijos uždangą ir leidžia istorijos mėgėjams susipažinti su gilia krašto praeitimi. Paklaustas, kelinta tai jo knyga, T.Baranauskas kiek suabejojo, ar skaičiuoti tas knygas, kuriose jis bendrautorius. „Sakykim, devintoji“, – galiausiai atsakė.  

Linas BITVINSKAS

2 komentarai

  1. Kur galima nusipirkti arba bent pačiupinėti?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.