Tokie reikalai vyko Troškūnuose…

Troškūnuose šiomis dienomis surengti įspūdingi koncertai, kuriuos aplankė įspūdingas skaičius žmonių. Apie tai, kas vyko, kaip pati jautėsi ir kaip dirbo troškūniečiai pasakoja Troškūnų renginių „siela“ Jolanta Pupkienė.

Kol savaitgalis skendo įvairių Lietuvos kraštų Žolinės šurmuliuose, mes su Troškūnų jaunimo kūrybine komanda džiaugsmingai „laidojom“ esamo laiko sekundes, valandas ir minutes organizaciniams darbams ir rūpesčiams.Sekmadienis. Sutartas kūrybinės komandos laikas – 13 valanda. Susitikimo vieta – Troškūnų Bernardinų vienuolynas.

Nemigo naktis garantuota…Ne pirma, gal kokia trečia ar ketvirta iš eilės… Atsikeliu penktą ryte ir galvoje sukasi keli tūkstančiai minčių – „Kas dar nepadaryta, neatnešta, neparašyta, nepadėta ne vietoj, ar yra pakankamai veidrodžių, ar užteks kėdžių, ar bus gėlių, kur gauti dar 10 kibirų gėlėms, kaip užsisakyti gerą orą, kaip visus pavaišinti, apkabinti, nenuvilti“.Rytinė kava…Tas pats numintas kelias į Mažiausio Lietuvos miesto gražiausią kiemą.

Tie patys vyrai, sėdintys šįkart ant raudono suolelio. Ir jau iš tolo mane pasitinkantis klausimas.

– Tai ko teip iš lėta, be dvyrače (dviračio), gal scėna (scena) nuvirta (nugriūva) ir kancertą nebebus.

Neįmanoma nesijuokt, nusišypsau ir sakau:

– Ne, viskas bus, jeigu nenumirsiu iki vakara ir devulis duos sveikatas (varau aukštaitiškai, kad draugiškiau būtų), tai viskas bus.

– Nu teip, numirsi, tavys ni pats velnis nepaims, – mirkteli vienas.

O kitas nelaukdamas pritaria:

– Kam tu raikalinga, nemirsi da. Jeigu teip grosi ir dainuosi amžinai kaip Traškūnas dabar, tai dunguj, žinok, irgi raike ramybės.

Nuraminau širdį ir susitaikiau su tuo, kad dar nemirsiu, nes tokie kaip aš – triukšmadariai, danguj visai nepaklausūs asmenys. Pasiekiu savo kelionės tikslą. Darbai tikrai netirpsta rankose, nieko nebežinau, viskas nervina, viskas blogai: scena negraži, apšvietimas ne toks, kankina vienas ir tas pats klausimas – „Laikas gal užtarnautan poilsin, namo, pas anūką“

Už keliasdešimt metrų pasigirsta triukšmas ir už kelių sekundžių, iš už vienuolyno sienos kampo pasirodo mano komanda ir įvirsdami į kiemą, vienas per kitą beria žodžius kaip žirnius.

– Vadove, būtinai reikia vinių….

– Vadove, kreivai stovi palapinė, reikia pataisyt…

– Reikia būtinai dar priskinti gėlių, nes maža…

– Kėdžių jau radom, nešim iš namų, jei neužteks…

– Reikia stalų, paskui dar eisim persirengt…

– O jūs žinot, kuo rengsitės…

Tyliu, nieko nesakau. Kaip visada – užmušantis finalas. „Tai kas čia per pagrabas, kad tokia nuliūdus, – pamirksi Rusnė savo juodom akim, ir dar priduria. – Ne dabar laikas susiraukus sėdėt, žmogus turi aplink save skleist gerą energiją ir šviesą, kad visi norėtų čia atvažiuoti. Negi sėdėsim užsiraukę, mes turim kelt visiems nuotaiką ir gerint savijautą.“

Stoja nejauki tyla. Lėtai atplėšiu savo akis nuo žemės ir bijodama keliu į viršų. Aplink mane susidaręs dvidešimties akių ratas žiūri taip skvarbiai, kad net akys skauda ir laukia atsakymo…. Išsišiepiu ir sakau:

– Viskas yra super, vaikai, juk šiandien ir rytoj, du nepakartojami vakarai mažiausiame Lietuvos mieste, pas mus, Troškūnuose…Visi atsidūsta ir kaip skruzdėlės išsibėgioja į darbus.

Sekmadienio vakaras…Mantas Jankavičius. Taip šilta, paprasta, skambu, kad graudulys ima. Dainuojamos Mykolaičio „Matricos“ žodžiai užstringa gumulu gerklėje, kad negali nuryt. Kai atlikėjas koncerto metu ištaria sakinį, kad „Niekada nežinai, kada bus paskutinis koncertas“, daugeliui nurieda ašara, stoja rimtis. Bet nepakartojamas Manto aktorinis sugebėjimas išeiti iš bet kurios situacijos, viską išgelbėja, kai jis su visais kartu uždainuoja Meilės vasarą…

Pirmadienis…Geriausias pasaulio akordeonistas. Visiškai paprastas, kuklus, betarpiškai bendraujantis, nuolat besišypsantis. Scenoje visiškas profas, užburiantis gebėjimu „paimti visą publiką“ ir virtuoziškai mokantis valdyti savo sukurtą Mikroorkestrą. Martynas Levickis – GROJANTIS DEMONAS.Tai va, tokie reikalai vyko Troškūnuose. Mylimi, nerealūs, nepakartojami, pozityvūs mūsų klausytojai, esate mums reikalingi, nes be jūsų neturėtume kam prasmingai aukoti savo laiko. Ačiū, kad buvot.

Jolanta Pupkienė

18 komentarų

  1. Ačiū kad esate….

  2. Nusimeskime kaukes PONAI !!!
    O kas nors uzduoda sau klausima kodel zmones eina i tokio pobudzio koncertus… Kokiu tikslu?
    Jei isgirsti manes niekaip neitikins. Norint isgirsti siai dienai gali reiketi pakloti tukstanteli kita, kas skurdesnis simteli kita invidualaus klausimo aparaturai… Daug sunkiau bus su ziniomis kas siai dienai garso kokybe ir kaip ja susikomponuoti namuose. O is vis sunkiausiai bus
    rasti kokybiskus realiai HI RES standarta atinkanti skaitmenini irasa.
    Bet jei tikslas isgirsti, viska padarysi.

    Anksciau audio aparatura negalejo perteikti gyvos kamerines muzikos koncertu saliu kokybes. SIai dienai gali.
    _________________________________________________________________________________________________________________
    Taigi noras isgirsti atpuola. Toliau lieka sceninis menas. Visgi sceninis menas tai mano galva islieka teatras, opera, baletas, sokiu studijos. Na koncertuose yra scenines interpretacijos. Bet juose matant besikraipancias, besimaivancias, ar siaip savimi besigrozincias „babanias“ israiskingai metancias pusnuoges leskutes kokia ji grazi ir nuostabi koncerte, tai kad sios „babanios“ palaiko mentalini rysi su atlikejais pagal atliekama kurini, mane sunkiai itikina.

    Ir lieka kitoje temoje apie alternatyvaus meno „pakaruoklius“ pastaba komentaras. Kad laukiniai beje ne tik simboliais bet ir garsu, tokiu principu zymedavo savo teritorijas. Negalima nesutikti….

    Bet jei isgilintume i kamerines muzikos koncertu sueigas… Aiskiai pastebetume kad tokiu principu musu proteviai kurie medziuose ir drevese gyveno, rengdavo masines poravimosi sueigas. Kaip ritualinius atributus. Kurie su amziais vystesi keitesi, buvo ispuoseleti aristokratijos su prie ritualu derinciais sokiais, bet esme tai nesikeite…

    Tai rezume nereikia chebryte mesti akmeni, kame jis ir paciam sau tinka……….

  3. Buvau, tikrai atėjau išgirsti. Kur čia buvo kamerinės muzikos sueiga, nepastebėjau. Nes kamerinės muzikos visai nebuvo (paskaitykit knygelių). Akmenų niekas nemėtė. Bet matau, kad su galva Kvazimodui kažkas yra tikrai. Matyt kažkas vaikystėj stipriai jo nekentė arba mušė. Dar gali būt, kad pavydi, kad niekada nebus Levickiu arba Mantu. P.S. Šokių studijos tikrai nėra sceninis menas (paskaitykit 2 dalį knygelės).

    • Nusimeskime kaukes PONAI !!!
      Kaip tik tokios pakyletos kulturos erudites, taip ir psichatrijos ekspertes. Kaip sakoma jei talentas, tai visa kame talentas.
      Tikrai nezinojau kuom skiriasi Levicki koncertas nuo kamerines muzikos… Aciu kad paprotinote…

      Dar norejau paklausti, kaip jums pavyksta gyvai gyvenime prie savo aukstos kulturines israiskos priedo tokias pakyletas veido israiskas isreiksti?

      Kaip man patinka tokie protu matuotojai. Dieve, kaip man jie patinka…….

      • Ale liūūū, ko, ko, Kvazi, deda kažkas tau kruopų ant kalbos, tai širdies infarktas tuoj stvers, pailsėk, stsisėsk ant akmens.

    • Nusimeskime kaukes PONAI !!!
      https://en.wikipedia.org/wiki/Performing_arts#Dance

      There is one another modern form of dance that emerged in 19th- 20th century with the name of free dance style. This form of dance was structured to create a harmonious personality which included features such as physical and spiritual freedom. Isadora Duncan was the first female dancer who argued about „woman of future“ and developed novel vector of choreography using Nietzsche’s idea of „supreme mind in free mind“
      Kur tai jei ne sokiu studijose vystoma?

  4. Nuoširdus ačiū už triūsą! Puikiai parašyta. Visi turėtųme suprasti, kiek jėgų ir visos bendruomenės susitelkimo reikia suorganizuoti tokio lygio renginius. Ačiū, Jolanta! Ačiū, jaunieji troskunieciai! Jūs esat JĖGA!

    • To prieš sakant padėką

      Asmeniškai nieko nenoriu gilintis. Važiuojam į Troškūnus gerų renginių pažiūrėt, o dar čia rašo pievas. Gėda, pletkų lygis kažkoks.Pirma padarykit nors kažką panašaus, tada rašykit

  5. Prieš sakant padėką

    Ar renginys buvo finansuojamas iš biudžeto? Ar režisierei pagal pareigas priklauso organizuoti tokius renginius? Gal tai tik normalus tarnybinių funkcijų atlikimas…

  6. pilnatis jau baiges von aknistos savo palaton kol interneto neatjungem

  7. Man giliai dzin, Auris

    Dzin per vieną, kaip liaudis sako. Geresnių koncertų nebuvo Anykščiuos.Sprokit iš pavydo, aleliuja.

  8. Nusimeskime kaukes PONAI !!!
    Na stai, apeje tam tikra rata pagaliau issiaiskinome ko zmones renkasi i tokio pobudzio koncertus…. Neisgirsti o pajausti auksta lygi.
    Ir cia zodis PAJAUSTI lygi, kertinis. Dar Stravinskis buvo issakes minti, kad muzika ne tai kas malonina klausa, o tai kas griebia uz gerkles.
    Tai si auksto lygio pajauta ko gero turi sekti auksto lygio memomis. Mimiku komunikacija. Kad si bendra auksto lygio banguojanti stichija igautu nepakartojama aukstumu bendrati…..

    Tik as pamislijau va dabar, kad jusu tas nepakartojamas aukstas lygis ant marytes plauko kabo.. Va ateiciau as toks Kvazimodas durakas, kuriam tik eit i krumus lengvintis, salia tarpe jusu tokiu intelektualiu, erudituotu melomanijos sriti ir sutrikdyciau visa auksto lygio memu komunikavima vien savo buvimu. Neveltui man gerai pazistama viena kulturos veikeja i renginius kviecia tik auksto lygio vietines personas. Aukstam lygi negali buti jokiu zemo lygio Kvazimodiniu raksciu. Sutrukdys visa memu aukstumu komunikacine komuna.

    Tai siulyciau ar pareigunus i tokius renginius kviesti, ar tokiu renginiu informavima skleisti tik tarp savu auksto lygio personu… Nes aukstas lygis negali niekaip but sutrikdytas zemumu butimi…

  9. von aknistos ce sudo nemalis

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.