Pirmą kartą šventėje „Bėk bėk, žirgeli” bus pristatytas Nacionalinio Josapato Kobrynskio Huculų regiono ir Pokutijos liaudies meno muziejaus parengtas XIX a. pradžios Volovės sodybos trobos (Kryvopilijos k., Verchovinos r.) maketas.
Su vieno iš Ukrainos regiono huculų tradicine troba susipažinti bus galima birželio 1 d. Arklio muziejaus Legų etnografinėje sodyboje.
Huculų meistrai architektūroje pasiekė aukščiausių kūrybiškumo aukštumų. Gražioms medinėms bažnyčioms, varpinėms ir koplyčioms statyti. Huculų namas pastatytas iš eglės medienos, sienos ir lubos – iš plačių sijų. Pagrindinė architektūrinė sija ant lubų yra drožinėtas gulbokas su senaisiais pagoniškojo ir krikščioniškojo tikėjimo simboliais.
Kiekvienas huculų interjero daiktas, atlieka ne tik praktinę funkciją, tačiau savyje yra išlaikę ir dvasinį įvaizdį bei išsaugotą originalią liaudies kultūros ir estetikos tradiciją.
Sudėtingas kalnuotas reljefas, atšiaurios klimato sąlygos, didelis kritulių kiekis su dideliu šalčiu, pūgos ir stiprūs vėjai įtakojo būstų išdėstymą bei huculų sodybų išvaizdą. Gyvenamieji pastatai orientuoti į pietus, laisvai išsidėstę kalnų šlaituose. Statūs stogo nuolydžiai lietingu oru pagreitindavo vandens tekėjimą, o tai apsaugodavo stogą nuo intensyvaus sudrėkimo ir puvimo, o šiltu oru greičiau išdžiūdavo. Huculų namo stogas dengtas medinėmis čerpėmis iš skeltos eglės lentos.
A group of Huculs wearing traditional dress walk to market. One woman leads a cow with a calf. | Location: Carpatho-Ukraine. (Photo by Jar. Novotny/Scheufler Collection/Corbis/VCG via Getty Images)
Tikrai naujiena, tai etnine grupe iš Ukrainos.
Huculai nuo seno labai biednas kraštas. O ką tas mums duoda tas suartėjimas su jais. Mes juos prisimename tik iš to kaip jie kolūkiuose runkelius ravėjo o vyrai ant žolės esfaltą mums tiesė. Aišku po metų asfalto nebelikdavo, nelikdavo ir huculų.
Tik nereikia čia grožėtis. Tikros huculų trobos molio drėbtos , nudažytos baltai.