Anykščių rajono tarybos narė Irma Smalskienė po seniūnaičių sueigos, kur buvo pristatytas rajono biudžetas, savo socialinio tinklo paskyroje parašė, kad pasigedo vienodo požiūrio į diskusijose dalyvavusius žmones. Publikuojame jos įrašą.
Vasario 3 d. dalyvavau išplėstinėje Anykščių miesto seniūnaičių sueigoje, kurioje buvo pristatomas 2025 m. biudžeto projektas. Tačiau šis įrašas ne apie biudžetą, o apie bendravimo toną, kuris verčia susimąstyti apie pagarbą bendruomenės atstovams.
Sueigoje dalyvavau kaip bendruomenės deleguota atstovė su pilna balso teise. Po biudžeto pristatymo, pasinaudodama šia teise, uždaviau klausimą apie vaikų dienos stacionaro paslaugos užtikrinimą Anykščiuose. Vietoj aiškaus atsakymo sulaukiau aptakių pasvarstymų apie gydytojų trūkumą – konkrečių veiksmų neįvardyta. Dienos stacionaro vis dar nėra, nėra netgi budinčio pediatro, ir dėl šios situacijos man asmeniškai su vaiku teko važiuoti į kito miesto priimamąjį, nors pernai Anykščių rajono savivaldybės tarybai buvo žadama, jog uždarius vaikų skyrių, kuris neva yra visiškai nuostolingas, gausime 1,3 milijono paramą ir vaikų dienos stacionaras pilnai atlieps visuomenės poreikius.
Na bet tiek to, bent jau bandė atsakyti.
Bet nemaloniausia situacija susiklostė po oficialiosios sueigos dalies, kai miesto seniūnaičiai buvo pakviesti pasilikti užduoti papildomų klausimų. Pasilikau ir aš – kaip bendruomenės atstovė. Aš taip pat turėjau klausimą. Dar pernai kartu su Jaunimo reikalų taryba (JRT) buvome nutarę kreiptis į savivaldybę dėl galimybės vaikų žaidimų aikšteles paskelbti nerūkymo zonomis (šiuo metu nerūkymo zona paskelbta tik miesto parke esanti vaikų žaidimų aikštelė). Kartu su JRT kolega G.Kutka vaikščiojome pas savivaldybės specialistus dėl noro sužinoti galimybes, suskaičiuoti mieste ir rajone esančias vaikų žaidimų aikšteles, tačiau oficialaus kreipimosi nuo JRT taip ir neparašėme, nes G.Kutka patikino, kad pasikalbėjus su meru gavo jo patikinimą, jog savivaldybė pati inicijuos tokį sprendimą. Tačiau man vos pradėjus klausimą, buvau pertraukta mero: „Gerb. Irma, jūs čia kaip klausimus dabar uždavinėjat ir čia esat, kaip Tarybos narė, ar kaip kas?“. Nors aiškiai pasakiau, jog dalyvauju kaip bendruomenės deleguota atstovė, toliau buvo juntama nepagarbi nuostata – į klausimą atsakyta trumpai ir vangiai: „Bus“, o vicemeras dar pridūrė ironišką repliką: „Rašyk į Facebook, ten visos problemos sprendžiamos.“ Na, gerb. vicemere, taip ir darau, jeigu jau liepiat.
Tiesa, savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė ėmėsi sakyti, jog sprendimo užtikrinimui bus reikalingi ženklinimai visoms aikštelėms, o administracijos direktorė užsiminė, jog jeigu yra kreipimasis, bus ir reakcija. Valio! Vadinasi išsiaiškinau, kad oficialus kreipimasis nuo JRT vis dėl to būtinas, kad būtų imamasi veiksmų. Šiai dienai oficialus raštas yra parengtas ir išsiųstas administracijai.
Esu pratusi prie įvairaus tono, tačiau šioje situacijoje pasijutau tikrai nemaloniai, kai į man rūpimą klausimą gavau kandžias ir lengvai pašiepiančias replikas. Lyg jis būtų niekinis ir nevertas aptarimo.
Nemaloniausia yra tai, kokį bendravimo toną pasirenka administracijos vadovai. Suprantu, kad dažnai oponuojantys tarybos nariai yra nemalonūs pašnekovai, tačiau kai su miesto seniūnaičiais bendraujama vienaip, o su manim kitaip prie to paties stalo, verčia sunerimti dėl bendros kultūros.
Irma Smalskienė
pamanyk poiutei isireike nuvezti vaika, o kad kitiems reikia tai vienodai. Tai esi tarybos nae, dirbti pradekit del anykstenu, tam yra komitetai, tarybos posedziai, o dabar tik imituojat darba
valstietininkai tikrai imituoja ”darbą” rajono taryboje. Taigi, prisiminkit, kai rodote į kitą pirštu paskaičiuokite keli pirštai į jus pačius nukreipti…
Šaunuolė Irma.
Ne vieną nustebino jos neadekvatus požiūris į Stambulo konvenciją.
Adekvatus požiūris. Baisiai atrodė, kad meras nori žygiuoti su patvoriniais.
Gerai, kad dar yra taryboje dirbančių ir gero rajonui norinčių Tarybos narių.
Pati Irma ir balsavimai už tai kad panaikintu ligoninėj vaiku skyrių….. 🤔
Praėjusių metų sausio mėnesį, kai buvo svarstomas sprendimas dėl Anykščių ligoninės Vaikų ligų skyriaus uždarymo, buvau viena iš šešių tarybos narių, balsavusių prieš šį pasiūlymą. Manau, kad sprendimas buvo priimtas per skubotai ir nepakankamai įvertinus galimas pasekmes. Nepaisant pažadų, kad uždarius skyrių bus gauta 1,3 mln. eurų parama iš Sveikatos apsaugos ministerijos, ir užtikrinimų, jog mūsų rajono vaikai gaus visas reikiamas paslaugas kitose įstaigose, realybė yra kitokia. Iki šiol šių paslaugų trūksta, o skubioji pagalba vaikams nėra teikiama, nes ligoninė neturi budinčio pediatro.
Kreipiausi į merą, klausdama apie vaikų dienos stacionaro perspektyvas, nes tai rūpi ne tik man, bet ir visiems rajono gyventojams, auginantiems vaikus. Deja, aiškaus atsakymo nesulaukiau. Šį klausimą būtinai kelsiu ir biudžeto svarstymo metu, siekdama užtikrinti vaikų gerovę mūsų rajone.
atsisukit į save ir į savo kultūrą
Ir dauginkitės