Švariausia jūra yra Vedelio jūra, skalaujanti Antarktidos pakrantę. Giliausia jūra yra Filipinų jūra, maksimalus gylis – 10265 metrai. O Sargaso jūra užima didžiausią plotą. Be to, Sargaso jūra yra vienintelė, esanti viduryje vandenyno.

Mažiausia jūra yra Baltoji. Šilčiausia jūra – Raudonoji. Į Raudonąją jūrą neįteka nė viena upė. Jūros vandenyje yra toks kiekis druskos, kad išgavus, ją būtų galima uždengti visą sausumą kelių metrų sluoksniu. Bangos jūrose gali pasiekti net keturiasdešimties metrų aukštį. Klajojančios bangos ypač pavojingos laivams. Šalčiausia jūra pasaulyje yra Rytų Sibiro. Sekliausia yra Azovo jūra, jos gylis neviršija trylikos su puse metro. Iš visų jūrų daugiausia valstybių skalauja Viduržemio jūra.

Jūrų dugne yra karštų geizerių, kurie išmeta iki 300–400 laipsnių Celsijaus įkaitintą vandenį, tačiau vanduo dėl milžiniško slėgio neverda. Jūrose ir vandenynuose yra 99% Žemės gyvenamo tūrio. Mėlynasis banginis yra didžiausia gyva būtybė Žemėje, jo širdis prilygsta automobiliui. Gyvenimas užgimė būtent jūroje. Jūros ledą ištirpdžius, galima jį gerti, jis bus tik šiek tiek sūrus.

Jūros ir vandenynai užima 71 proc. planetos paviršiaus ir turi 99 procentus vandens. Ilgiausias kalnynas Žemėje yra po vandeniu. Tai daugiau nei 60 tūkstančių kilometrų ilgio Vidurio vandenyno kalnagūbris. Jūrų vandenyje yra apie 20 milijonų tonų ištirpusio aukso. Vidutinė pasaulio vandenyno vandens temperatūra yra +3,5 Celsijaus.

75 procentai didžiausių Žemės miestų yra pakrantėje. 80 procentų planetos gyventojų gyvena ne toliau kaip šimtą kilometrų atstumu nuo jūros ar vandenyno pakrantės. Kadaise Viduržemio jūros teritorija buvo sausuma, tačiau pakilus vandenyno lygiu, Atlanto vandenys siūbtelėjo Gibraltaro sąsiauriu ir užtvindė ją.

Šiaurės jūra ir Baltijos jūra nesimaišo dėl skirtingo vandens tankio. Marso paviršius geriau ištirtas nei vandenyno dugnas Žemėje. Po Azija yra didžiulis požeminis vandenynas. Upės teka ir jūrų dugne. Jos susideda iš skirtingų vandens sluoksnių ir nesimaišo su jūros vandeniu.