Jau keletą dienų netyla kalbos apie naują Seimo užmojį riboti rūkymo galimybes. Pagal naujai siūlomą pataisą, kurią pateikė "valstiečiai" ir keli socialdemokratai, rūkyti turėtų būti uždrausta arčiau kaip 10 metrų nuo vaikų ir jaunimo iki 18 metų, nėščių moterų, vykstančių sporto ar kitų renginių metu esančiose poilsio ir laisvalaikio zonose. Rūkyti taip pat būtų negalima arčiau kaip 20 metrų nuo daugiabučių, sporto bei poilsio, vaikų žaidimų aikštelių, 10 metrų nuo visuomeninio transporto aikštelių.

Bene daugiausiai pasipiktinimo kelia siūlymas uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ar galerijose. Šiuo metu Lietuvoje draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Paklausus anykštėno Povilo, sėdinčio ant suolo A. Baranausko aikštėje, kuri 2011 m. buvo paskelbta nerūkymo zona, ką jis mano apie tokį draudimą, vyras teigė, jog nemato nieko blogo, jeigu žmogus rūko savo buto balkone. "Kur daugiau žmogui rūkyti, jeigu niekur nebegalima?", – klausė pašnekovas. "Man netrukdo, tai kiekvieno asmeninis reikalas." Taip pat senolis, kuriam netrukus sueis 90 metų,  čia pat prisiminė, kaip būdamas dešimties metų berniuku su seneliu  augindavo tabaką, jį prižiūrėdavo, džiovindavo, o vėliau sukdavo. Nors vaikystė prabėgo tiesiogiai liečiantis prie tabako, Povilas teigė niekada nerūkęs. "Visais laikais žmonės rūkė, nematau didelio skirtumo, kuriuo metu buvo daugiau rūkančių." Jis su nostalgija prisiminė, kaip Anykščių jomarke susirinkdavo  anykštėnai parduoti savo gaminių: pieno, kiaušinių, lašinių, kitokių dalykų. Visada galėdavai rasti ir tabako. Parduotuvės daugiau prekiaudavo jau susuktais "papirosais", tačiau galėdavai įsigyti ir naminio, tokio, kokį vaikystėje augindavo Povilas, tabako.

{mosloadposition trade}