SAM siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų dalis persirgo koronavirusu – atliks tyrimą

Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.

„Mes norime išsiaiškinti, kokia dalis paskiepytų gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokia yra jų imuniteto būklė. Pagal tai planuosime tolesnę koronaviruso valdymo strategiją“, – BNS šią savaitę sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Anot jos, plintant omikron atmainai, daugiau užsikrėtimų fiksuota ir tarp vakcinuotų asmenų, o tai galėjo nulemti dar didesnį ligos paplitimą, nei yra žinoma šiuo metu, mat ne visi tokie užsikrėtusieji galėjo jausti simptomus.

SAM atstovės teigimu, šiuo metu vyksta konkursas, kuriuo bus atrinkti tyrimą atliksiantys mokslininkai. Šį procesą koordinuoja Lietuvos mokslo taryba.

Pusės metų trukmės tyrimą mokslininkai turėtų pradėti vykdyti rugsėjį, tam skirta 200 tūkst. eurų.

„Tiriant persirgusiuosius bus naudojami specifiniai antikūnų testai, leidžiantys nustatyti, ar žmogus persirgo koronavirusu“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga sako teigiamai siekį atlikti tokį tyrimą, nes „situaciją žinoti visada yra gerai“.

„Tai yra privalumas. Moksline prasme, verta turėti tuos retrospektyvinius duomenis“, – BNS teigė „valstiečių“ parlamentaras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad šis tyrimas greičiausiai neturės jokios praktinės naudos, ruošiantis susirgimų atvejų augimui rudenį.

„Pandemijos valdymo prasme, kokia iš jo nauda? Per tą laiką garantuotai atsiras naujos atmainos, nauji viruso potipiai. Ar tie duomenys bus validūs ir tinkami, žinant, kad rudenį ir prasideda visas jovalas, kai žmones sulenda į patalpas?“ – svarstė buvęs ministras.

Savo ruožtu SAM atstovė teigia, kad rudenį prognozuojama pandemijos banga bus valdoma remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, o tyrimas pasitarnaus kontroliuojant tolesnius susirgimų pliūpsnius.

„Bus priimti sprendimai anksčiau, nelaukiant tyrimo, nebent bus pirminiai duomenys. (…) Suprantame, kad dėliodami šiam rudeniui strategiją turėsime remtis tarptautinėmis organizacijomis ir jų rekomendacijomis“, – teigė G. Megelinskienė.

Anksčiau šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, jog rudenį prognozuojamas naujų atvejų šuolis, tačiau Lietuva jam yra pasiruošusi – esant reikalui būtų pradėti taikyti iki šiol buvę testavimo mechanizmai, sugrąžinamos kaukės.

10 komentarų

  1. O kas atliks tyrimus, kiek nuo trombų, kuriuos paskatino skiepai, mirčių įvairaus amžiaus grupėse…?!
    Krinta kaip lapai, -„šalutinės ligos“. Tai kam tuos senesnius žmones varyt į kapus pirma laiko, pasitelkiant skiepus

  2. Vokiečiai į dujų kameras kišo ,o Lietuvos režimas naikina tauta skiepais .

  3. Koks skirtumas jei zmogus persirgo net pats to nepajutes? Ar tai vadinama sirgimu jei net snarglys nebego nuo to baisaus mirtino viruso.

    200.000€ mokesciu moketoju pinigu vien patenkinti smalsuma kiek skiepytu sirgo. Simonytis skiepytas 3 dozem – uzsikrete korona. Tad nuo ko skiepai apsaugo? Nuo sunkios ligos eigos?

    Tai milijonas neskiepytu persirgo ir is ju tik 9000 mire is kuriu didzioji dauguma buvo sulauke garbaus amziaus ir lygiai taip pat galejo mirti uzsikrete bet kuria kita liga nebutinai korona.

  4. Leonas Alesionka

    Labai teisingas ir reikalingas žingsnis. Ministerija priėmė gerą sprendimą. Jo rezultatai padės dar geriau suvaldyti epidemiją. apsaugoti nuo šuolių ir visiškai panaikinti šio viruso išplitimo pavojų. Linkiu sėkmingo darbo.

    • Pašol nachui alesionka!!!

    • Ir kaip tai pades suvaldyti pandemija? Uz 200.000€ patvirtinant tai ka ir taip visi zino – kad vakcinos,kurios turejo apsaugoti nuo uzsikretimo virs 90% – pasirode bevertes. Virusas mutavo – o vakcinos liko tos pacios.

      Skiepyti turedami galimybiu pasus visvien privalejo nesioti antsnukius – ir be 200.000€ akivaizdus vakcinu veiksmingumas. Skiepytas ir neskiepytas turi vienodas galimybes uzsikresti,sirgti ir mirti.

  5. Eilinį sykį

    Užsiima beprasmiais darbais. Ką tai pakeis? Kuo padės šito politizuoto viruso valdymui? SAM geriau galėtų pasirūpinti, kad gydytojai nustotų nuotoliniu gydyt ir eilės sveikatos įstaigose sumažėtų. Bet jiems geriau imituot darbą, neva tai pluša jie ten sunkiai, tyrimui ruošiasi…

  6. Ne beprasmiai darbais užsiema o kai kieno kišenių pildymui , nuo tų vaistų tik blogai pasidarė, Austrija atsisakė nuo skiepu išvis kair su kuo skiepija belei skiepija tikrai eina jie nakui

Komentuoti: Kolonija Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.