Reikia naikinti daržus ir gėlynus atakuojančius invazinius šliužus

Sodininkų ir daržininkų galvos skausmu tapusių luzitaninių arionų šiemet ypač daug. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės. Pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse.

Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta, daugiausia Vilniaus, Kauno ir kitose apskrityse. Gamtininkų teigimu, iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.

„Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė.

Laukinių augalų ir grybų įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą,  atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

Kristina Klovaitė atkreipia dėmesį, kad luzitaninių arionų problema aktuali daugumoje Europos šalių. Mokslininkai yra pasiūlę įvairių kovos būdų, tačiau visapusiškai efektyvaus nėra – reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metodų kompleksą, būtina įvertinti ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus.

Savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.

Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybė įgyvendina luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kuriuo siekiama mažinti šio kenkėjo plitimą. Jį parengė Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkai, įvertinę situaciją savivaldybės teritorijoje.

Agrobite inf.

8 komentarai

  1. Gal situos sliuzus atatinkamai paruosus kaip ir sraiges galima naudot maistui , juk azijieciai valgo tarakonus , sunis ir t.t

  2. Žiurek kai megosi

    kad neinšliaužtu šitas šliužas per tava skylute tavo vidun. Nebūk išsiskėtus kai megosi !

    • ar tau tik skylutė ir tavo sliekas rūpi tai ir ant liežuvio galo tau tupi. Žinok, nereikia tai daryti miegant, bergždžiai sušlapsi … Geriau paieskok kur savo slieką padėt nemiegant, o aktyviai judant

  3. Lansbergio šiferio draugija

    Reiktų pastebėti, kad iki mūsų tų šliužų nebuvo.

  4. Į indėlį pripilt alaus ir jie šliauž į indą .Indą ikast,kad lengvai ilystu .Patikrinta i,veikia .

  5. Kiaulės kumpis

    Taigi gryna mėsa. Petelnen, biški druskas, pipiriuku…

Komentuoti: Žiurek kai megosi Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.