Profesorius Vytautas Radžvilas: “Nuosprendis Lietuvai – penkių metų laikotarpyje“

 Gegužės 21 dieną Anykščiuose lankėsi vienas Sąjūdžio kūrėjų, filosofas prof. Vytautas Radžvilas ir politologas ir  leidėjas dr. Vytautas Sinica.

Svečiai atvyko į diskusiją „Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais?“, kurioje keliamas klausimas, ar lietuviai netaps nebe Lietuvos šeimininkais, bet nepageidaujamais ir ujamais prašalaičiais savo protėvių žemėje? Ar Lietuva išliks lietuvių tautos namais ir lietuviškos kultūros saugojimo erdve?

Pristatytos dvi knygos dvi  –  Vytauto Radžvilo knyga „Istorija kaip tautų teismas“ ir Yoramo Hazony knyga „Nacionalizmo dorybė“ (vertėjas – Vytautas Sinica).

V.Sinica kalbėjo, kad nėra labiau demonizuojamo žodžio kaip „nacionalizmas“. „Girdime kaip įvairių institucijų lyderiai sako, kad kyla nacionalizmo grėsmė, na, jei grėsmė, tai reikia kažką daryti. Ir tas kartojasi ne vieną dešimtmetį. Kurie esate vyresni už mane, atsimenat, kad tas pats to žodžio supratimas buvo ir sovietmečiu, tik vadinosi buržuazinis nacionalizmas. Klausomės, koks blogis yra nacionalizmas ir visuomenė patiki šituo baisuliu. Tuo tarpu, kas išties yra nacionalizmas? Yoramo Hazony knyga „Nacionalizmo dorybė“ yra skirta paneigti mitus“, – sakė V.Sinica, pabrėždamas, kad XX amžiuje visos reikšmingos Lietuvai datos susijusios būtent su nacionalizmo pergalėmis, tiek valstybės atkūrimas, tiek Sąjūdis.  

Tuo tarpu profesorius Vytautas Radžvilas knygoje „Istorija kaip tautų teismas“ bando atsakyti į klausimą, kaip tauta turėtų žvelgti į savo istoriją ir kokiais principais remdamasi formuoti savo kolektyvinę atmintį. V.Sinicos paklaustas, ar Lietuva pateko į tą istorijos teismo suolą ir koks bus nuosprendis, V.Radžvilas kalbėjo, kad „nuosprendis bus paskelbtas 5 metų laikotarpyje. „Laiko turime mažai“, – apie Lietuvos perspektyvas gyventi savarankiškai ar būti valdomai grėsmingai komentavo V.Radžvilas.

„Istorija yra tautų teismas – jos arba pasirenka ir valingai apsisprendžia būti savarankiškos ir aktyvios istorijos veikėjos ir pačios lemti savo likimą, arba tampa kitų tautų grobiu ar savojo abejingumo aukos ir nueina į istorijos užmarštį. Lietuvių tautos šiandien, kaip jau ne vieną kartą ankstesniais amžiais, laukia šis pasirinkimas“, – teigia prof. Vytautas Radžvilas.

Susitikti su svečiais atėjo gana nemažai anykštėnų, kurie svečiams uždavė klausimų ir turėjo galimybę įsigyti knygų.  

Vienas komentaras

  1. Perspektyvos liūdnos, einu anadien Anykščiuose du paaugliai tarpusavyje angliškai kalbasi. jau gėda lietuviškai???

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.