Kaip seniai tai buvo… Regis, tais pačiais metais, kai šviesaus atminimo profesorius Antanas Tyla (1929–2018) iškeliavo į Viešpaties sodus. Vaikštinėjom tąsyk trise (profesorius Antanas Tyla, rašytojas Vidmantas Kiaušas ir aš) po Vilniaus knygų mugę…

Ryt (spalio 28 d.) profesorius būtų minėjęs 95–ąjį savo gimtadienį. Labai džiaugiuosi ir noriu padėkoti Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekai už atnaujintą ekspoziciją „Profesoriaus Antano Tylos asmeninės bibliotekos atodangos“. Maloniai buvau nustebinta, sužinojusi, kad profesoriaus asmeninėje bibliotekoje buvo rasti ir mano „Azuritijos kardinolai“.

Dalinuosi bibliotekos įrašu: „Prof. A. Tylos bibliotekoje keli šimtai knygų su žymių žmonių autografais, dedikacijomis, dovanojimo įrašais. Įvairūs atradimai – suteikia gilesnį suvokimą apie anykštėno mokslininko indėlį į lietuviškos kultūros, švietimo ir spaudos istorijos tyrimus bei jo asmeninį kūrybinį gyvenimą. Iš Anykščių krašto kilusios rašytojos Jurgos Žąsinaitės profesoriui dovanotoje knygoje „Azuritijos kardinolai“ (2017 m.) gausu radinių: tekstai rašyti ranka, pasižymėti puslapiai su pastabomis, knygoje – įvairios straipsnių iškarpos iš laikraščių, kuriuose A. Tyla rašė apie knygos autorę.

Viename tekste 2017 m. spalio 2 d. profesorius rašė: „Istorijos rašymas niekada nesustoja ir niekada nesibaigia. Mums duotame laike mes kiekvienas norėdami ar nenorėdami kuriame arba rašome žmonijos istoriją, kartais nelabai kreipdami dėmesio ar plunksna dažoma į tikrai tos spalvos rašalą, kuriuo rašoma įprastas pagal mūsų moralinius principus gyvenimo naratyvas“.

Jurga Žąsinaitė