Šiandien visas pasaulis mini Tarptautinę veltinio dieną. Visą sovietų sąjungą apavu ir kepurėmis aprūpindavę anykštėnai šiandien šį amatą beveik iš viso pamiršo, o iš legendinio „Spartakas“ fabriko likę tik dalis pastatų komplekso.
Utenos teritorinės darbo biržos profesijų sąraše iš viso nebeliko veltinio meistrų specialybės – nei ieškančiųjų tokio darbo nei siūlančių.
O buvo laikai, kai į „Spartaką“ buvo vežami darbuotojai iš atšiauriausių sovietų kampelių. Gal dėl šių atvykusių darbuotojų dar šiandien rusai krašte – didžiausia tautinė mažuma. Jie sudaro apie 4 proc. gyventojų. Lietuviai – 96 proc.
„Spartako“ istorijos pradžia – 1922 m. Dirbtuvės iki 1940 m. žinomos "Vailoko" artelės pavadinimu. 20 a. antrojoje pusėje įmonė gavo "Spartako" pavadinimą.
Kone kiekviena anykštėnų šeima vienaip ar kitaip buvo susijusi su veltiniais ir gerai žinojo, ką reiškia darbas itin kenksmingose sveikatai sąlygose. Po "Spartako" fabriko dūmais užaugo jau pora Šviesos gatvės kartų. Þaidžiantiems lauke vaikams buvo įprasta iš akių krapštyti suodžių krislus.
{mosloadposition trade}
