Šalnos jau pakando augalus, gamta ruošiasi žiemai, bet ir tokiu metu dar galime iš daržo gauti naudos.

Būnant namuose ir ypač kai oras į lauką nevilioja, rūpi palepinti šeimyną skaniu ir sveiku maisteliu. Bepigu man, kai vyras žvejys ir kepta lydeka dažnai pasilepinam. O prie jos šį kartą labai tiko šviežių kopūstų salotos. Į jas įdėjau smulkintą gerą saują šviežios žliūgės ir truputį šviežios, geltonos paprikos. Taip pat truputį druskos, cukraus, linų sėmenų aliejaus bei citrinos sulčių. Galima naudoti specialų užpilą salotoms iš parduotuvės. Žliūgę visi žino kaip piktžolę, bet ji yra valgoma žolė ir vėlyvo rudens periodu yra tobulas vitaminų bei mineralų šaltinis. Net ir po sniegu jos galima rasti žalios ir sultingos. Ji be galo gaji ir gyvybinga, auga ir kambarinių gėlių vazonėliuose. Ją ir pačią galima auginti žiemą vazonėlyje ir turėti natūralių, žalių, šviežių vitaminų. Iš jos galima spausti sultis, dėti į žaliuosius kokteilius, taip pat gaminti arbatas, nuovirus. Man labiausiai patinka kaip šviežia maistažolė, vartoti šia forma yra geriausia ir patogiausia.

Apie žliūgę. Žliūgė taip pat naudojama liaudies medicinoje ir kosmetikoje. Šiame augale yra vitaminų – A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgė pasižymi priešuždegiminiu, tonizuojančiu, antioksidaciniu, skatinančiu žaizdų gijimą, skausmą malšinančiu, šlapimą varančiu poveikiu. Sultys, nuovirai ir pati žolė normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina širdies bei nervų sistemos veiklą. Šviežias augalas naudojamas kaip bendrai organizmą stiprinanti priemonė, taip pat svorio mažinimui. Padeda sergant kepenų, inkstų, plaučių, širdies ligomis, esant nervų sutrikimams. Vartojama didesniais kiekiais, žliūgė gali veikti kaip švelni vidurius laisvinanti, diuretinė ir detoksikuojanti priemonė.

Kristina Giedrė