Sveiki, kraštiečiai anykštėnai ir visi portalo NYKŠČIAI skaitytojai, čia aš, ta pati Apolonija, kuri Jums rašydavo retsykiais „Šilelio“ laikraščiui. Labai gaila, kad „Šilelio“ jau treti metai nebėra.

Kur buvau dingusi? Ogi auginau anūkus užsienyje, padėjau sūnui įsikurti svetimoje šalyje, dabar vėl grįžau į Anykščius, nes ir aš vaikams nusibodau, ir man įkyrėjo svetimą kalbą klausyti. Bet  norėjau parašyti ne apie tai.

• 

• 

Grįžau namo, o su manimi kartu į miškus „sugrįžo“ grybai. Kaimynės sakė, kad iki praėjusio  savaitgalio mūsų miškuose  daugiausiai tik voveraitės teaugo. Na, o šį savaitgalį miške jau buvo nemažai raudonviršių ir baravykų, o voveraičių – „marios“. Ale ir žmonių – kaip kermošiuje… Parsitempiau aš krepšius šių miško skanumynų, nuvaliau, nuploviau ir susimąsčiau, ką čia gudresnio sugalvojus, apart konservavimo savose sultyse ir troškinimo su įvairiomis daržovėmis. Nusprendžiau šias metais grybus šaldyti, nes nusipirkau naują šaldytuvą su šaldikliu, o kai kuriuos grybus planuoju pasūdyti. Pasiklausinėjau draugių, turinčių patirtį ir žinančių, kaip grybus šaldyti, ir nusprendžiau šiomis žiniomis pasidalinti su portalo skaitytojais. Manau, kad aš ne vienintelė, kuri nežino, kaip ir kokius grybus galima šaldyti bei sūdyti.

Pasirodo, užšaldyti galima visus valgomuosius grybus – ir šviežius, ir virtus, ir keptus.  Šaldomi tik jauni, tvirti, nelabai vandeningi grybai, pvz., baravykai, raudonviršiai, jaunos ūmėdės, kelmučiai. Šie užšaldyti grybai nepraranda maistinės vertės.

• 

O, pavyzdžiui, voveraitės gali apkarsti, todėl draugės patarė niekada voveraičių nešaldyti, o tik sūdyti. Prieš užšaldant šviežius grybus būtina juos švariai nuvalyti, bet jokiu būdu neplauti, tuomet įvynioti į folijos lapą ir sudėti į šaldiklį. Galima užšaldyti ir keptus ar troškintus grybus, tačiau jie turi būti kepti su sviestu, bet ne su augaliniu aliejumi. Keptus užšaldytus grybus galima laikyti 3–4 mėnesius. Šviežius užšaldytus grybus  galima išlaikyti maždaug metus, jie nepraranda skonio ir pamažu atšildyti būna kaip švieži.

Sūdymui tinka visi valgomieji grybai, tik sūdyti reikia kiekvieną grybų rūšį atskirai. Pirmiausia  grybai surūšiuojami. Visus karčiuosius grybus, pvz., gruzdus,  reikia 3-4 paras mirkyti šaltame vandenyje, kasdien jį pakeičiant. Po to jie  sūdomi, kaip visi  grybai: dedami 5-6 cm storio  sluoksniais į indą, pabarstant druska (10 kg grybų- 1 kg druskos). Į indo dugną ir ant grybų viršaus dedama prieskonių: krapų, pipirų, lapelių, gvazdikėlių. Grybai uždengiami marle bei dangteliais ir  paslegiami akmeniu. Po 3-4 dienų grybai susislegia ir nusėda, atsiranda sulčių. Indas gali būti papildomas  ir šviežiais grybais, bet juos  taip pat reikia apibarstyti druska, o paviršius vėl užtaisomas kaip anksčiau.

Po 25-35 dienų grybai tinka vartojimui. Žiemos metu, kai sultys nusenka, marlė nuimama, išplaunama, ant grybų užpilama išvirto ir atšaldyto sūrymo (10 L vandens – 500 g druskos),  nes reikia, kad grybai visą laiką būtų apsemti. Šis sūdymo būdas vadinamas karštuoju.

Sūdant šaltuoju būdu, viskas daroma taip pat, tik grybai neapverdami. Šiuo būdu geriau sūdyti rudmėses, nekarčias ūmėdes. Kilogramui šviežių grybų reikia 60-80 g druskos. Kad sluoksniuojami grybai netrupėtų, juos, nuvalytus ir nuplautus, patartina perpilti verdančiu vandeniu. Šiuo būdu pasūdyti grybai įsisūrėja po 1-2 mėnesių.

Tai štai, mano mielieji, šiemet aš grybus ne tik konservuosiu, bet  bandysiu žiemai ruošti šias būdais. Tikiuosi, kad mano „išmintis“  pravers ir jums.  Jūs negalvokit, kad aš vien grybais žiemą maitinsiuosi. Beveik visi jie iškeliaus

Jūsų Apolonija