Ketvirtadienį vyks naujos tarybos posėdis, kuriame prisieks Anykščių rajono mero rinkimus laimėjęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Kęstutis Tubis. Kirbėjo mintis, vertinant rinkimų peripetijas, negi taip viskas ir praeis be dramų? Pasirodo, ne.
Antradienį portale „Delfi“ pasirodė straipsnis, apie tai, kas vyksta. Teigiama, kad K.Tubio padėtį dar gali pakeisti teisėjų sprendimas, mat teismas yra įpareigotas svarstyti, ar K. Tubis galės eiti mero pareigas.
Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pareigūnai, kuriems pavesta vykdyti nuosprendį, kreipėsi į teismą prašydami išaiškinti ar nuteistasis K.Tubis, nepažeisdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti mero pareigas.
Toliau prasidėjo įdomybės – pasirodo, nelabai kas nori aiškinti. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Probacijos tarnybos prašymą perdavė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, tačiau teisėja Roma Rimkienė nesutiko su tokiu sprendimu, nes K. Tubiui Molėtų teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas jį panaikino ir nuteistajam skyrė ne tik baudą, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą. Dėl šito nuosprendžio vykdymo išaiškinimo ir buvo kreiptasi į teismą. Esą, Panevėžio apygardos teismas ir turėtų jį aiškinti. Molėtų rūmai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas jau buvo prisiėmęs pareigą aiškinti teismo nuosprendį, todėl dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų vėl turėtų nagrinėti Panevėžio apygardos teismas.
Tai, kad panevėžiečiai nenori imtis išaiškinimo, suprantama. Reiktų priminti, kad VRK jau buvo gavusi Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą ir jo pagrindu K.Tubis buvo pašalintas iš rinkimų. Šį išaiškinimą advokatas Justas Vilys traktavo, kaip nuosprendžio išplėtimą. J. Vilys pabrėžė, kad teismas uždraudė K. Tubiui dirbti valstybės tarnyboje, tačiau, anot jo, mero postas yra valstybės politiko, o ne valstybės tarnautojo pareigos.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas įvertino Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą ir grąžino K.Tubį į rinkimus. Kada bus nagrinėjamas Probacijos tarnybos prašymas, Panevėžio apygardos teismas nepraneša, bet vargu ar iki ketvirtadienio spės.
Linas Bitvinskas
Kaltinamojo K. …S atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tyčinis, baigtas ir padarytas siekiant iš esmės savanaudiškų tikslų.
K…….. S (buvo baustas administracine tvarka, bet nuobaudų galiojimo terminai yra pasibaigę (10 t. 172-173 b.l.).
kokia audra vandens stiklinėj. Niekas nenori antrą kartą gauti į dūdą nuo teismo. gal jau galima Anykščius palikti ramybėje?
Aiškiau negali būti
. BK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų.
Nagrinėjamu
atveju
K.TUBIS
BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – savivaldybės tarybos nariu ir savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, atimant K.TUBIO teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Norejau paklausti man vis neatsako. Kaip jus prie savo tokio auksto intelekto tokius israiskingus feisiukus isgaunate?
Treniruojates ar kaip? Ar tai igimtas talentas?
meras yra savivaldos pareigūnas, o ne valstybės
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Atkreipkite demesi i 1 ir 2 komentatorius, ka reiskia ES lesomis suformuortas kulturinis intelektas…
Yra Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas. As ji taip pat susiradau, nebuciau rases Anykstoje komentaro, nes nemaciau sio straipsnio.
Atkreipti demesi i komentatorius, SKAITYKITE DELFI… Ir jie komentuoja toliau DELFIO straipsni. Aleliujaaaaaaaaaaaaaaa
______________________________________________
Bet cia kietai, neskaitykite teismo sprendimu orginalius saltinius, skaitykite Delfi… Koks tau mastantis zmogus apskritai Delfi skaito?
O dabar isivaizduokite eilinis zmogelis su tokiais susiduria. Gali jiems kiek nori aiskinti istatymus, jie savo dainele varo. O kas turi resursu eiti per teismus?
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Kas netinges radau saltinio teksta isiskaityti. Ir dar karta paskaitykite Delfiniu intelektualu komentarus. UZAS. Rusiskas UZAS.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis susipažinęs su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjos 2023 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti ginčą dėl bylos teismingumo, kurioje Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius pateikė prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų išaiškinimo,
n u s t a t ė :
1. 2023 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį, vykdymo išaiškinimo. Pateiktame prašyme nurodoma, kad šiuo nuosprendžiu K. T., be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, t. y. K. T. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketverius) metus. Taip pat nurodoma, kad K. T. 2023 m. kovo 19 d. vykusiuose savivaldybių ir merų rinkimuose buvo išrinktas Anykščių rajono meru. Prašoma išaiškinti ar nuteistasis nepažeisdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės gali eiti mero pareigas.
2. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raštu Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalimi perduotas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė, nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimu, 2023 m. kovo 31 d. nutartimi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios bylos teismingumo nustatymo. Nutartyje nurodyta, kad pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-2-1093/2022) K. T. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, o Panevėžio apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir K. T. pripažinti kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą dėl kurios vykdymo išaiškinimo ir buvo kreiptasi į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja prašo išspręsti ginčą tarp Panevėžio apygardos teismo ir Utenos apylinkės teismo dėl bylos teismingumo.
Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymas perduotinas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
4. Tarp Panevėžio apygardos teismo ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų kilo ginčas dėl to, kuris teismas turi nagrinėti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų išaiškinimo.
5. Pagal BPK 361 straipsnio nuostatas teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti ir klausimus dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla, taip pat ir dėl kitokių netikslumų. Pagal BPK 361 straipsnio 4 dalį, vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje pasisakyta, jog aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, nuosprendį priėmusiu teismu visais atvejais laikomas pirmosios instancijos teismas, nes priešingai aiškinant įstatymą būtų paneigta proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nutartį dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-658/2021). Taigi, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo ar išaiškinimo BK 361 – 362 straipsniuose nustatyta tvarka, turi spręsti nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Tokios praktikos laikomasi net ir tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas pakeitė ar panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš esmės kyla neaiškumai aiškinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą
6. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad K. T. baudžiamąją bylą išnagrinėjo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė ir 2022 m. vasario 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjo kaip pirmosios instancijos teismas (baudžiamoji byla Nr. 1-2-1093/2022). O Panevėžio apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo kaip apeliacinės instancijos teismas ir 2023 m. vasario 2 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-2-531/2023). Bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės. 2023 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija kaip suinteresuota institucija, vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsniais kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo, t. y. dėl K. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Minėtą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, buvęs teisėjų kolegijos pirmininku ir pranešėju, raštu (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo (administracinė byla Nr. eR-20-602/2023) 6, 12, 20 pastraipas) atsakė į suinteresuoto asmens prašymą ir pasisakė dėl nuteistajam K. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo aplinkybių.
7. Taigi, kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios apygardos teismo teisėjų kolegijos narys, nepaisydamas BPK 361 – 362 straipsniuose nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos, prisiėmė pareigą ir pasisakė dėl apeliacinės instancijos teismo, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos vykdymo tvarkos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia situacija, jei aiškinant teismo nuosprendį laikomasi BPK 361 – 362 straipsnyje nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos ir teismo sprendimas galės būti apskųstas aukštesniajam teismui, iš esmės yra galima, nes pagal BPK 225 straipsnio 3 dalį apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir šioje byloje susidariusią išskirtinę situaciją, kai apygardos teismas jau prisiėmė pareigą aiškinti teismo nuosprendį, t. y. spręsti klausimą, numatytą BPK 361 straipsnio 2 dalyje, konstatuotina, kad Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų tikslinga perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju apygardos teismui išsprendus klausimą BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nebus paneigta proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nutartį dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka, nes pagal BPK 326 straipsnį apygardos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnio 3 dalimi, 230 straipsniu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,
n u t a r i a:
Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų išaiškinimo, perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.