Sekmadienį, Joninių išvakarėse, į Skiemonis rinkosi ne tik miestelio gyventojai, bet ir po Lietuvą išsibarstę skiemoniečiai, nes tądien buvo nuspręsta pašventinti atstatytą miestelio kryžių. Po Šv. Mišių, kurias aukojo Švč. Mergelės Marijos Aplankymo parapijos administratorius Audrius Vogulis, visi pasuko miestelio centro link, kur Vytauto Didžiojo metais (1930 m.) buvo pastatytas, vėliau kagėbistų sudegintas, kryžius. Dabar jo vietoje iškilo naujas, pagal senas fotografijas atkurtas, kryžius.  Gal tai sutapimas, tačiau  jį atkūrė Gintaras Šimonis, senojo meistro Antano Gavėno, anuomet  pagaminusio kryžių, giminaitis.  Naujo kryžiaus pašventinimas – tai tarsi akcentas, užbaigiantis Skiemonių centro atgaivinimą.

Kartu buvo pašventintas ir kraštiečio arkivyskupo Teofilio Matulionio, paskelbto palaimintuoju, muziejus, įkurtas buvusiame valsčiaus valdybos pastate. Pašventinimo diena veik sutapo su arkivyskupo gimimo diena (1873 m. birželio 22 d.) Pašventinti ir neseniai duris atvėrę Šaulių namai.

Šurmuliavo jaunimas, būriavosi ir vyresnės kartos skiemoniškiai. Kokį įspūdį palieka ir kaip vertina Zenono Karalkevičiaus iniciatyva atgaivinti miestelio centrą, kalbamės su svečiais ir vietiniais gyventojais.

„Kiek dar stovės M. Budraičio privatizuotas malūnas? Metai, kiti ir sugrius. Įvertinant Zenono nuopelnus, pakanka pažvelgti į apleistą valsčiaus valdybos pastato pusę, priklausančią paštui. Nuveikti darbai, tai indėlis į miestelio gerovę.  Kryžius ir  renovuoti pastatai stovės dar ne vieną dešimtmetį. Kas paskatino Z. Karalkevičių tokiems darbams, nežinau. Tikriausia – meilė gimtinei ir vyriškas ego – žmogus nori palikti pėdsaką po savęs.  Žmonės per paskutinius porą šimtų metų nepasikeitė – daugelio pirštai į save lenkti, tačiau yra ir tokių, kurie rūpinasi  visuotine gerove“, – pasidalino mintimis Vytautas Bortkevičius, 1978 išvažiavęs mokytis į Kauną, tačiau dažnais lankantis Skiemonyse gyvenančią mamą.

Plačiau „Šilelyje“

Algimantas Gudelis