Jau sakėme, kad nėra medžio, į kurį Tuktukas negalėtų įlipti, ir vietos, kur Tuktukas negalėtų nukeliauti.  O šiemet Tuktukas nusprendė nukeliauti į vietą, kuri išties yra kalvota ir joje yra kur kopti, be to, ir medžių ten tiek, kad karstykis  visus metus ir tai visuose nepasisupsi. Ta vieta Lietuvoje vadinasi Anykščiai.

Anykščiai yra miestas Šiaurės rytų Lietuvoje. Anykščių rajonas yra vienas didžiausių pagal savo teritoriją Lietuvoje. Be to, tai mūsų literatūros  vienas iš svarbiausių židinių, iš šio krašto kilo daug garsių rašytojų.

Kaip ir visi padorūs miestai, Anykščiai turi savo legendas, kurias Tuktukas perskaitė, o kai kurias ir mintinai išmoko. Vienos pasakoja, kad vardą miestui galėjo duoti milžinai, kiti, kad bajorai, o treti mini net ir grafą. Štai ką Tuktukas išgirdo. 

PASLAPTINGOSIOS LEGENDOS

 Kaip atsirado pavadinimas Anykščiai

Seniai seniai viena moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys, aaa nykštys…“

Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vinguoja ši upė, buvo pavadintas Anykščių vardu.

Milžino skausmas

Senovėje šiose vietose gyvenęs milžinas. Kartą, medžius beraudamas, jis užsigavo nykštį ir iš skausmo ėmė aimanuoti: „Ai, nykštį, ai, nykštį!“. Vietiniai gyventojai sako, kad nuo to ir kilęs upelio, vėliau ir miesto vardas.

Bajoriška pavadinimo kilmė

Spėjama, kad ten, kur šiandien įsikūręs Anykščių miestelis,  kadaise buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose – jo saugoma pilis Voruta. 1435 m. į bajoro dvarą atvyko kalavijuočiai. Bajoras Nykštys juos priėmė kaip draugus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Švitrigailos sąjungininkus ir kitą dieną senasis bajoras su devyniais sūnumis išjojo į mūšį… Praėjo savaitė, kita – netrukus pasklido žinia, jog bajorų Nykščių giminės vyrai žuvo kovoje.  Jaunojo sūnaus Putino našlė Ona neištvėrusi sielvarto ir kančios nusileido nuo Kalitos kalno ir pasiskandino pakalnėje tekančiame upelyje. Bevardis upelis buvo bajorienės Onos Nykštienės vardu ir pavarde pavadintas. Vėliau žmonės jį sutrumpino, vadino „Onykštienės“, dar vėliau praminė Anykšta, ir galiausiai miestas buvo pavadintas Anykščių vardu.

Vardą galėjo duoti ir ežeras

Kadaise žmonės didžiausią Anykščių rajono  Rubikių ežerą vadino visiškai kitokiu vardu – Anykščiu! Anykštis, vienas gražiausiu Aukštaitijos ežerų, pasipuošęs šešiolika įspūdingų salų, negailėjo vandenėlio ir srauniam iš jo ištekančiam upeliui, taigi ir šiam buvo duotas Anykštos vardas. Dar kiti sako, kad Anykščių vardas kilo, paprasčiausiai stebint apylinkės vandenis. Manoma, jog lietuviai nuo kalvų ir kalnelų žiūrėdavę į Rubikių ežerą ir sakydavę: „Visai kaip delnas“, o pažvelgę į iš ežero ištekantį upelį, kurio vaga priminė delno nykštį, aiktelėdavo „O, nykštys“. Šitaip upė gavo Anykštos vardą, o miestelis- Anykščių.

Grafo Nykšto nelaimė

Pasakojama, jog ten, kur dabar yra Anykščiai, anksčiau buvo kaimelis, kuriame gyveno grafas Nykštas. Jis buvo geraširdis ir žmonių mylimas. Vieną kartą grafas su sūnumi išjojo medžioti, grįždami jiedu jojo per nedidelio upeliuko tiltą ir įlūžo. Sūnus prigėrė, o grafas po kelių dienų mirė iš sielvarto. Žmonės grafo atminimui upelį pavadino Anykšta, o kaimelį – Anykščiais.

KARALIUS MINDAUGAS IR ANYKŠČIAI

Štai kokias legendas išmoko Tuktukas. O ką mes žinome? Tokie mokslininkai, archeologai, sako, kad pirmieji gyventojai Anykščių apylinkėse gyveno jau prieš kelis tūkstančius metų, kai mieste statė biblioteką, buvo rasta ir senovinė krosnis, kurią galima pamatyti toje pačioje bibliotekoje. Prie miesto yra Šeimyniškėlių piliakalnis, Voruta, kuriame buvo karaliaus Mindaugo pilis, o kiek toliau yra Palatavio piliakalnis, kuriame manoma, kad buvo karaliaus Mindaugo dvaras. 

Pirmą  kartą Anykščiai paminėti 1440 metais – tai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dvaras.

1442–1452 m. pastatyta pirmoji medinė Anykščių bažnyčia, o  1516 m. gavo miesto teises. 1792 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. Herbe pavaizduotas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula. XIX a. pirmoje pusėje čia jau stovėjo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia. Nuo 1929 m. veikia vyno bendrovė. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, 2012 m. Anykščiai išrinkti  Lietuvos kultūros sostine. Dabar Anykščiuose gyvena apie 9 000 žmonių, o rajone gyventojų – 24 000.

RAŠTO IR LITERATŪROS MIESTAS

Tai tiek sužinojo apie istoriją Tuktukas. Bet dar įdomiau, kad Anykščiuose visais laikais gyveno labai daug rašytojų: Konstantinas Sirvydas, Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, Bronė Buivydaitė. O ir dabar Anykščiuose kuriamos knygos, pasaulį išvysta elementoriai ir abėcėlės. Žodžiu, tai tikras rašto ir literatūros miestas.

Be to, Anykščiuose buvo įkurtas pirmas Lietuvoje memorialinis muziejus, o pradžią jam davė poeto Antano Baranausko klėtelė. Šiandien Anykščiuose veikia net keli muziejai – galima nuvažiuoti pasižiūrėti į Arklio muziejų, lankytojų visada laukia Siaurojo geležinkelio muziejus, Bronės Buivydaitės muziejus. Beje, Anykščiuose veikia ir vienintelis Lietuvoje Angelų muziejus. Be to, ant Šventosios upės kranto stovi  tik vaikams skirtas Istorijų dvarelis. Būtina paminėti, kad kasmet Anykščiuose savo rezidenciją įkuria pats Kalėdų senelis, kuris priima vaikus iš visos Lietuvos.

Iš viso Anykščiai yra toks literatūrinis miestas, kad net ir kavinės  čia pavadinamos  labai sumaniai. Sakykim, viena kavinė vadinasi „Paukštukas Pūga“, o kita – „Lojantis katinas“.  Žodžiu, Tuktukui  bus kur pasikarstyti ir kur akis paganyti. Tai ir leiskimės į kelionę kartu su Tuktuku.

Algimantas Gudelis

Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“

Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje

Projektą remia  Lietuvos  kultūros taryba

• 

•