Kotryna Jazukevičiūtė: šie mokslo metai – nemenkas išbandymas

Šie mokslo metai mokiniams buvo tikras išbandymas: atsiskyrimas nuo mokyklos bendruomenės, nuotolinis ugdymas, nežinia dėl rytojaus. Visa tai atsiliepė moksleivių emocinei ir psichinei sveikatai, ugdymo rezultatams. Apie šiuos nelengvus laikus moksleiviams, savanorystę pandemijos sąlygomis, popamokinę veiklą ir apie tai, kas galėtų moksleiviams padėti, kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos nare Kotryna  Jazukevičiūte.

-Kaip pasikeitė mokymasis pandemijos metu ar galite pasidalinti pliusais ir trūkumais?

-Mano asmenine nuomone, mokytis tapo daug sunkiau dėl kelių priežasčių. Visų pirma praleidžiant visą dieną prie kompiuterio ekrano pavargsta akys, taip pat atsiranda daug blaškančių veiksnių: telefonas, naminiai augintiniai ir panašiai bei ne visada užtenka valios nereaguoti į šiuos dalykus.

Anksčiau mums mokytojai diktuodavo svarbiausius dalykus, kuriuos turime užsirašyti, bet pandemijos metu mes turėjome patys susikonspektuoti sau svarbiausius dalykus ir prie to priprasti buvo labai sunku. Ne visi sugebėdavo atsirinkti svarbią informaciją, pasirinkti patikimus literatūros šaltinius.

Mokymosi pandemijos metu pliusai: išmokome savarankiškumo, laiko planavimo, labiau susipažinome su įvairiomis interneto platformomis ir atradome naujų informacijos šaltinių. Taip pat yra ir trūkumų: sunku susikoncentruoti, susikaupti, savarankiškumo trūkumas, psichologinės problemos dėl didelio krūvio (ypač per pirmą karantiną), nekontaktinis bendravimas su draugais, klasiokais.

-Kaip reikėtų tobulinti nuotolinį ugdymą, jei to reiktų kitais mokslo metais, ką mano Moksleivių sąjunga?

-Galvoju, jau viskas, kas buvo įmanoma, yra padaryta, bet mokiniams reiktų daugiau informacijos apie savarankišką mokymąsi ir laiko planavimą, nes to tikrai trūksta.

Manau, nuotolinis ugdymas turės įtakos egzaminų rezultatams. Mokymasis buvo lyg rutina ir ji turėjo labai didelę įtaką mokinių motyvacijos stokai. Taip pat mokiniams trūko savarankiškumo ir laiko planavimo patirties, dėl šių priežasčių buvo sunkiau įsisavinti mokomąją medžiagą.

-Jūs aktyviai savanoriaujate, kaip pandemija pakeitė savanorystės galimybes?

-Savanorystė stipriai pasikeitė. Karantino metu buvo daug sunkiau susipažinti su nauja komanda. Visos veiklos buvo perkeltos į „online“ erdves. Visi renginiai ir susirinkimai vyksta nuotoliniu būdu. Manau, jog savanorystė tapo šiek teik mažiau pastebima, gal mažiau įdomesnė kitiems, nes pandemijos metu vykdavo paskaitos, diskusijos ir nebuvo galimybės organizuoti kitokią veiklą, dėl apribojimų. 

-Psichologai kalba apie tai, kad moksleiviams šis etapas yra labai sunkus ar jūsų aplinkoje žinoma emocinė krizė, ar moksleiviai apie tai kalba?

-Taip, mano aplinkoje yra žinoma apie emocinę krizę. Aš pati buvau patyrusi emocinių sunkumų karantino metu. Buvo labai sunku priprasti prie naujos mokymosi aplinkos, ypač pirmojo karantino metu. Dauguma mokinių nespėdavo atlikti darbus ir tekdavo dirbti naktimis ir tai turėjo labai didelę įtaką tiek mokymosi kokybei, tiek emocinei ir fizinei mokinių savijautai.

-Kas kaltas dėl to, kad depresija vis dažniau serga moksleiviai?

-Mano nuomone, šiuo metu yra kaltas karantinas. Karantino metu mokiniai beveik nebendravo su savo draugais ir klasiokais. Kai kuriems atrodo, kad bendravimo internetu užtenka, bet aš nesutinku. Mokiniams labai trūko kontaktinio bendravimo. Taip pat didžiulę įtaką turėjo namų aplinka. Pandemijos metu visi buvo uždaryti tarp keturių sienų. Namai tapo darbo vieta, o ne poilsio ir laiko praleidimo su šeima vieta. Mokiniai namuose jautėsi lyg įkalinti rutinoje ir, manau, tai ir pakėlė depresijos sergamumo lygį tarp moksleivių.

Reikėtų padėti moksleiviams – viešinti daugiau informacijos apie emocinės būklės svarbą ir psichologų bei kitų specialistų paslaugas, veiklą.

-Kaip moksleiviai žiūri į testavimo ir skiepijimo būtinumą?

-Man artimoje aplinkoje dauguma moksleivių pritaria skiepų būtinybei ir dauguma yra užsiregistravę arba jau yra paskiepyti. Dėl testavimo mokyklose mažai kas pritaria, bet profilaktiškai supranta to būtinumą.

-Ar realu, kad kiti mokslo metai būtų visavertiški?

-Galvoju, jog kitais mokslo metais mokymasis vyks mišriuoju būdu, bet jei bent dauguma moksleivių bus paskiepyti tai neverta prarasti vilties, kad viskas grįš į senas vėžes.

Dėkoju už pokalbį.

Mindaugas Jonušas

3 komentarai

  1. Kokia gražutė moksleivė, o dar ir protinga

  2. Jei neplanuojate šeimos ir visiškai neaktualus vaisingumo klausimas- Skiepykitės Būtinai.

  3. šaunuolė moksleivė, ne visi suaugę tokie brandūs. o šiaip mokytis planuoti laiką manau svarbu ir moksleiviams, ypatingai pandemijos metu, kai daug laiko praleidžia tuščiai namuose, įlindę į kompiuterius.. mokėti kelti tikslus, planuoti dieną būtų įgūdis visam gyvenimui.. vyresnių klasių moksleiviams (11-12) būtų labai neblogai planavimo kursai https://www.planavimoguru.lt/kursai/planavimo-dirbtuves/

Komentuoti: Janina Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.