Kryžius krikščionims svarbus ir reikšmingas tikėjimo simbolis. Ant kryžiaus buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, atpirkęs visos žmonijos nuodėmes. Kryžius-kančios ir skausmo medis. Kartu kryžius yra gėrio, tiesos, Kristaus pergalės ženklas. Lietuvoje minima kryžiaus išaukštinimo diena. Puoselėdami kryžiaus išaukštinimo tradicijas

Atkurtas iš naujo

Rugpjūčio pirmąjį šeštadienį Kilėviškių kaimo gyventojai iš naujo atkūrė prieš 50 metų stovėjusį senąjį kryžių. Prieš tai Leliūnų šv. Juozapo bažnyčioje už visus gyvus ir mirusius Kilėviškių kaimo gyventojus buvo aukojamos šv. mišios. Kryžių pašventino parapijos klebonas Andrius Šukys. Kryžiaus atstatymo iniciatorė Nijolė Bražionytė-Kašėtienė sakė, kad atstatytas kryžius-Dievo dovana kraštiečiams. 

• 

                              Kilėviškiai-kaimas kryžkelėje

Per kaimą ėjo Utenos-Anykščių ir Leliūnų-Vyžuonų keliai. Tarpukariu šie keliai buvo svarbūs  vieškeliai. Atlaidų, turgaus dienomis traukdavo vežimų vilkstinės į Uteną, Anykščius, Leliūnus, Vyžuonas, Debeikius, Burbiškį. Antrojo pasaulinio karo metais šiais keliais žygiavo priešų kariuomenės  Už pusantro kilometro esantis Trumbatiškis, siaurojo geležinkelio stotis dar labiau pagyvino kaimo gyvenimą. Nepriklausomybės metais kaime stovėjo 28 sodybos, kurių dauguma priklausė stambiems ūkininkams. Kaime veikė Utenos pieno bendrovės nugriebimo punktas. Aktyvus Kilėviškių gyventojai būrėsi į Jaunimo kuopą, kuri vykdė vietoje ir aplinkiniuose kaimuose kultūrinę veiklą.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą baigėsi ramus gyvenimas. Pokariu į Sibirą buvo  ištremti šeši Laucių ir Jakštonių šeimų nariai. Kovose už laisvę žuvo ir kaimo kapinėse palaidota 12 partizanų. Kaimo gyventojai buvo prievarta suvaryti į „Laisvės“ kolūkį. Vėliau prasidėjus kolūkių stambinimui ir vykstant melioracijai dalis kaimo sodybų puvo palaidota po žemėmis, kurių šeimininkai apsigyveno skirtingose Anykščių rajono vietose. Kiti įsikūrė Lietuvos didmiesčiuose. Šiandien kaime yra dvi sodybos su keturiais nuolatiniais gyventojais. Į kitas vasarą atvažiuoja poilsiautojai. 

Atkūrus Nepriklausomybę laisvės dvelksmas ir tėviškės ilgesys kilėviškėnus vėl atvedė į kaimą. Kraštiečių susibūrimus organizuodavo iš Kilėviškių kilęs žymus mokslininkas, zootechnikas Algirdas Banys. Stebina A. Banio darbštumas. Parengė per 20 leidinių, daugiau, kaip 300 straipsnių įvairiomis gyvulininkystės temomis, vadovavo įvairioms valstybės įstaigoms, bet niekada nepamiršo savo gimtojo kaimo ir jo žmonių.

Daug savo brangaus laiko skyrė  archyvinės medžiagos kaupimui, rinko prisiminimus apie kaimą. Bendradarbiavo ruošiant knygą-Mes iš Leliūnų parapijos. Parengė ir išleido memuarinius leidinius: Trumpa Debeikių krašto vienos Banių giminės istorija ir Laimingoji šimtmečio karta. Greta kraštotyrinio darbo A. Banys suburdavo kilėviškėnus į sueigas, kurios kiekvieną kartą vykdavo skirtingose kaimo sodybose. Matydami organizatoriaus atsidavimą neliko abejingi ir kiti kraštiečiai. Architektas Giedrius Laučius suprojektavo ir Kilėviškių kaimo kapinėse pastatė monumentalų kryžių, skirtą žuvusiems partizanams atminti.

Tada N. Bražionytė Kašėtienė užsimindavo, kad būtų prasminga atstatyti senąjį kryžkelėje stovėjusį kryžių, tačiau tam dar nebuvo atėjęs laikas.

                               Dvasios vaisiai subręsta kantrybėje

Po A. Banio mirties atrodė, kad Kilėviškių kaimo bendruomenės susitikimai nesugrąžinamai nugrimzdo į praeitį. Vis dėlto, kaip pasakojo N. Kašėtienė-pajaučiau, kad vėl reikia atgaivinti kaimo susitikimus. Pasitarė su kraštiečiu Algirdu Giedriu, kuris ir prisiminė Nijolės svajonę-senąjį kryžių. Uolus pagalbininkas pasirūpino mediena, surado meistrą ir į Kūpiškį nugabeno rąstus. Organizatorius lydėjo sėkmė.

• 

Kryžių padarė buvęs Salamiesčio mokyklos direktorius, žinomas kryždirbys Dalius Žvybas.  Atkurdamas senąjį kryžių meistras papuošė naujais dekoro elementais, pritvirtino Kristaus mūką su stogeliu. Viršutinėje dalyje ir skersinio galuose uždėjo apsaugines skardos plokšteles. Išpuoštas kryžius buvo sėkmingai pargabentas į Kilėviškius. Tada į darbą įsitraukė kiti kraštiečiai. Saulius ir Ramūnas Vėgėlės paruošė vietą. Atsigabeno maišyklę, akmenų ir laiku pastatė kryžių.

Rugpjūčio 3 d. po šv. mišių prie kryžiaus susirinko gausus būrys kilėviškėnų. Leliūnų parapijos klebonas Andrius Šukys pašventino ir padėkojo už gražią iniciatyvą atstatant kryžius. N. Kašėtienė priminė kiek svarbus buvo šis istorinis kryžius. Keliaujantiems pro kaimą jis rodė teisingą kryptį. Prie kryžiaus Gegužės mėnesį melstis rinkdavosi kaimo žmonės. Meldė sveikatos, gero derliaus, taikos, kad vaikai sėkmingai baigtų mokslus ir panašiomis intencijomis. Pokario metais prie kryžiaus partizanai palikdavo popierinius raštelius ir taip perduodavo žinias kaimo žmonėms. Nijolės pasakojimu-kryžiaus vieta ypatinga. Iš čia mūsų senelių ir prosenelių maldos pasiekdavo dangų. N. Kašėtienė yra tikinti ir Utenos, Kristaus į dangų žengimo bažnyčioje vadovauja Marijos meilės liepsnos maldos grupei. Neatsitiktinai, atsidėkodama už pagalbą A. Giedriui ji įteikė šventąjį raštą-Naują testamentą.

Pasibaigus iškilmėms visi susirinko į Veronikos ir Juozo Pratkelių sodybą, kurioje prie gausiai padengtų stalų dar ilgai bendravo, vaišinosi, džiaugėsi atstatytu kryžiumi ir atkurta bendryste. Tiku, kad ateityje Kilėviškių kaimas tikrai atgims. Negali būti, kad gamtos grožiu apdovanota, tris ežerus turinti vietovė neatgimtų. Atgims, tik tikriausiai jau kitaip negu šiandien mes galime įsivaizduoti. Tačiau apie anksčiau čia gyvenusius ir kaimą puoselėjusius žmones primins atstatytas senasis Kilėviškių kryžius.

EGIDIJUS MUSTEIKIS

• 

• 

•