Klimatologų teigimu, vasaros Lietuvoje tampa vis karštesnės su dažnėjančiais sausais laikotarpiais. Dėl to žvyrkelių ir jų keliamų dulkių problema vis gilėja – gyvenantiems šalia neasfaltuotų kelių tenka kvėpuoti dulkėmis, kurias sukelia pravažiuojantys automobiliai ar pučiantis stipresnis vėjas.
Visi mato ant palangių, automobilių kapotų, lauko baldų nusėdusias dulkes, žino ir apie tai, kad jos pakliūva į plaučius, daro žalą sveikatai. Ne visi žino, kad kietosios dalelės gadina net ir dujų katilus. Tačiau yra sprendimas, kuris leidžia nors laikinai sumažinti žvyrkelių keliamas problemas.
Susiduria kas antras, gyvenantis šalia žvyrkelių
Žvyras yra nuosėdinė uoliena, kuri susideda iš žvirgždo ir smėlio. Šios birios medžiagos – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio dalelės, yra vadinamos kietosiomis dalelėmis. Visur prasiskverbiančios smulkios dalelės yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsikemša dujų katilas.
„Dujų katilas, orą imdamas iš lauko, sutraukia ir įvairiausias dulkes. Jeigu šalia yra žvyrkelis, tai ir susiurbia visas nuo jo kylančias kietąsias daleles. Pastebime, kad tie, kurie gyvena mieste, kur keliai asfaltuoti, su tokiomis problemomis nesusiduria, tačiau susiduria kas antras, gyvenantis šalia žvyrkelių. Ir tai nepriklauso, kokio galingumo, ar kokio prekių ženklo katilas pastatytas, viską lemia šalia esantis neasfaltuotas kelias. Neatliekant kasmetinės profilaktikos, toks katilas suges ir greičiausiai bus nepataisomas“, – dalijasi Marius Petrovičius, dujinių katilų montavimo ir priežiūros „Vilagnis“ direktorius.
Norint pasirūpinti savo sveikata, išvengti technikos gedimų, nuostolių, kasdienių rūpesčių ir komfortiškai gyventi mėgaujantis vasara, gyventojams rekomenduojama žvyrkelius laistyti specialiu tirpalu. „Toks kelių laistymas sumažina žvyruotų kelių dulkėtumą net 70–100 proc. ir stabilizuoja kelio dangos paviršių, todėl jame nelieka palaidų medžiagų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jis ne tik nekenksmingas aplinkai, tačiau ir gerina gyvenimo kokybę, eismo sąlygas bei didina saugumą“, – komentuoja „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė.
Klimatologai įspėja – vasaros karštėja
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinis dienų skaičius, kai mūsų šalyje neiškrenta net 0,1 mm kritulių, yra maždaug 193 dienos metuose. Pasak Donato Valiuko, tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo, pastebima, kad bendrai kritulių kiekis vasaromis didėja, tačiau mažėja dienų skaičius su krituliais – tai reiškia, kad per dieną iškrenta didesnis kritulių kiekis, o paskui ilgai nelyja. Tokios klimato sąlygos nėra palankios, nes užsitęsia karštieji periodai, drėgmė išgaruoja iš dirvožemio, žvyrkelių, o paviršius tampa sausas.
„Stebime, kad vasaros tampa vis karštesnės. 2021 metų vasarą buvo fiksuoti karščio rekordai. Nors kiekvienas sezonas yra individualus, tendencija tokia, kad tai, kas vyksta dabar, kartosis ir toliau. Nepaisant to, kad vykstant klimato kaitai, ateityje metinis kritulių kiekis Lietuvoje didės, tačiau sausi – drėgni periodai vis labiau kaitaliosis. Tai lems dar nepalankesnes sąlygas, gyvenantiems šalia žvyrkelių, nes pučiantis vėjas nuo paviršiaus visas dulkes neša į gyventojų namus“, – sako D. Valiukas.
Sausringa vasara lėmė, kad pernai, kaip pasakoja D. Lubė, žvyrkelių laistymo paslauga buvo naudojamasi aktyviai: „Skaičiuojame, kad palaistėme beveik 300 kilometrų Kretingoje, Ukmergėje, Marijampolėje, Anykščiuose, Vilniuje, Kaune. Iki šiol bendrovė turėjo 2 specialius automobilius žvyrkelių laistymui, o šiemet įsigijo dar vieną specialią laistymo sistemą būtent Klaipėdos regionui. Tiesa, paslaugas galima užsakyti visoje Lietuvoje.“
Patarimai, kaip sumažinti rizikas
Gyvenantys netoli žvyrkelių visaip bando apsaugoti savo sveikatą ir gyvenimo kokybę: neatidaro langų, nedžiovina skalbinių kieme, laiką leidžia uždarose patalpose, patys vandeniu laisto žvyrkelius. „Gyventojai kaip įmanydami stengiasi pasirūpinti savimi ir supančia aplinka, tačiau šiuo atveju efektinga būtų pagalba iš šalies. Vandeniu palaistyti žvyrkelį nepakanka, nes efektas bus trumpalaikis. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje kelius laistome Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrymu, kuris išgaunamas iš naftos gręžinių, atskiriant vandens sūrymą nuo naftos. O Ukmergės miesto gatves laistome paruoštu kalcio chloridinės druskos tirpalu, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 31 proc.“, – supažindina A. Lubė.
Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėnesiams ir ilgiau, o Kambro periodo vandens sūrymas dulkėtumą mažina nuo 1 iki 2 mėnesių. Jeigu prieš laistant paruoštu tirpalu visi veiksmai atliekami teisingai, net ir esant sausrai, efektas gali išlikti daugiau nei 3 mėnesius.
D. Lubė paaiškina, kad laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jeigu keliai palaistomi prieš arba po lietaus. Tomis dienomis, kai sausra užsitęs, prieš laistant tirpalu, būtina kelio dangą sudrėkinti vandeniu. Tokiais atvejais ypač tinkamos kalcio chlorido druskos granulės, kurios, dėl gerų higroskopiškumo savybių, žvyro dangoje sulaiko drėgmę net ir ilgiau trunkančios sausros laikotarpiu, nes geba absorbuoti drėgmę iš aplinkos esant labai mažam santykiniam oro drėgnumui. Palaistytos žvyruotos dangos paviršius atrodo, lyg būtų visą laiką šlapias.
Nuotraukos autorius Andrius Kundrotas
