Su vaikais kalbėtis apie pinigus ir jų vertę kartais gali būti gan sudėtinga, ypač, jei pačių suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai nėra patys tvirčiausi. Vis dėlto, specialistai teigia, kad svarbu atrasti būdus, kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus, suteikti galimybę gilinti savo žinias bei taikyti mokykloje ar kitur išmoktus pinigų valdymo metodus. Tokie, dar vaikystėje įgyti įgūdžiai, itin praverčia ir ateityje, kai finansiniai įsipareigojimai auga ir tampa dar svarbesni.

Finansinio raštingumo mokosi ne tik vaikai

Nors pareiga išmokyti vaikus finansinio raštingumo tenka tėvams, vis dėlto, kaip teigia Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis, kartu su vaikais neretai to turėtų mokytis ir suaugusieji. Anot jo, Lietuvoje vis dar daugelis nemoka taupyti, susikurti finansinio rezervo ar protingai skolintis.

„Suaugusiems trūksta laiko, o neretai ir motyvacijos bei noro mokytis, todėl pradėti turime nuo vaikų. Jie smalsūs, o kai užaugs, savo žinias perduos savo vaikams. Taip kursime vis didesnį atsparumą neprotingiems finansiniams sprendimams“, – sako T. Grėlis.

Siekiant šį smalsumą išnaudoti, pradėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą reikėtų kuo anksčiau, nes, kaip teigia Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ernestas Samsonas, taip geriau vaikai perpras taupymą, skolinimąsi, uždarbį, jiems taip pat geriau seksis taupyti ir planuoti naujus pirkinius.

„Vaikams svarbu suprasti, iš kur atsiranda pinigai ir kodėl parduotuvėje prekės kainuoja, kodėl už paslaugas reikia mokėti. Turint pagrindą, suaugus finansinio raštingumo įgūdžius reikės tik papildyti ar pastiprinti, nereikės visko mokytis iš naujo, formuoti įgūdžių ir įpročių, bus galima išvengti klaidų, iš kurių mums patiems, suaugusiems, tenka mokytis dabar“, – teigia E. Samsonas.

Mokytojas priduria, kad ugdant finansinį raštingumą nuo mažens, labai svarbu, jog pateikiama informacija būtų tinkama vaiko amžiui. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau papildomų sąvokų ir sudėtingesnių procesų galima įvesti.

„Jei iš karto pradėsime nuo sudėtingų dalykų, labai tikėtina, kad vaiko tai nesudomins arba jis paprasčiausiai greitai praras motyvaciją. Svarbu nebijoti apie tai kalbėti paprastai ir žaismingai“, – sako E. Samsonas.

Pagrindas – mokykloje

Mokyklose įgyjamos žinios apie pinigų svarbą ir jų valdymą taip pat yra itin svarbios, todėl vis daugiau mokyklų pradeda finansinio raštingumo pamokas, o kai kurios – imasi ir įvairių projektų, lavinančių vaikų finansinį raštingumą pasitelkiant realius pavyzdžius. Praėjusiais metais Lietuvos Bankas (LB) įsteigė ir Finansinio raštingumo centrą (FRC), kurio vienas iš siekių – prisidėti skatinant ekonominio ir finansinio švietimo plėtrą šalies ugdymo įstaigose.

Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas T. Grėlis įsitikinęs, kad mokyklose vaikų finansinis raštingumas yra ugdomas, tačiau tai reikėtų pradėti daryti ne vyresnėse, bet dar pradinėse klasėse ar net darželyje. „Tam gali būti skiriamos atskiros pamokos, tačiau finansinis raštingumas galėtų būti integruotas ir į tam tikro dalyko programą, pavyzdžiui, matematiką“, – sako specialistas.

Pavyzdžiui, Vilniuje veikiančioje Demokratinėje mokykloje, finansinis raštingumas yra itin svarbi ugdymo dalis, kurią sudaro įvairūs užsiėmimai ir projektai, leidžiantys vaikams patiems įsitraukti į įvairius pinigų ir verslo valdymo procesus.

„Pinigus ir tai, kaip jie atsirado bei kokia yra jų funkcija, tyrinėjame ne tik per pasaulio kultūrų pamokas ir Pinigų muziejaus edukaciją, bet ir per dailės bei technologijų pamokas kuriame autentiškas pinigų kupiūras“, – pasakoja mokyklos pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė.

Ji priduria, kad vaikai mokykloje sužino ir apie mokesčius, pavyzdžiui, Edukrafto pamokose yra mokomasi, kodėl ir kam juos reikia mokėti. „Viskas vyksta subūrus komandas ir įkūrus verslus. Vaikai stato savo suprojektuotus pastatus ir taip stiprina bendradarbiavimo įgūdžius. Šio finansinio projekto vinis – verslų arba individualių veiklų registravimas, kai labai svarbu tvarkingai ir taisyklingai užpildyti dokumentus, aptarti ir užfiksuoti sutartis“, – sako A. Budginienė.

Mokykloje lavinami ir tokie gebėjimai kaip gyvenimo aprašymo ar motyvacinio laiško rašymas, tam padeda ir lietuvių kalbos raštingumo gebėjimai, taip pat įvairūs probleminiai pirkimo-pardavimo uždaviniai, kurie lavina ir skaičiavimo bei matematinio mąstymo įgūdžius.

„Taip pat turime ir labiau gyvenimiškas pamokas. Pavyzdžiui, mokyklos bendruomenės Pavasario šventės projekto metu įsteigti verslai realiai prekiavo savo kepiniais, meno dirbiniais, vaikai taip pat dirbo kavinėje, kurios veiklą patys planavo ir koordinavo – tai leido uždirbti realias pajamas, o kartais ir suprasti, kas yra nuotolis“, – prideda mokytoja.

Papildomi užsiėmimai

Šių metų balandį pirmą kartą buvo minima Lietuvos banko inicijuota finansinio raštingumo diena, kurios tikslas – skatinti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir paskatinti Lietuvos gyventojus tobulinti savo finansines žinias bei įgūdžius. Būtent šia proga, Pinigų muziejus pradėjo edukacinę programą „Iš kur atsiranda pinigai?“, skirtą pradinių klasių moksleiviams, o ateityje – ir vyresniems mokiniams.

„Savo vaizduotėje leidžiamės į žygį po gamtą, o šiam žygiui būtina pasiruošti. Būtent pasiruošimo metu ir mokėmės planuoti finansus, taupyti, susipažįstame su finansinio raštingumo pagrindais ir esminiais terminais“, – sako T. Grėlis.

Anot jo, įprastai vaikams, atvykusiems į Pinigų muziejų, įdomu yra praktiškai viskas – tai rodo jų smalsumą ir potencialą pasisemti ateityje naudingų žinių apie finansinį raštingumą.

„Nors pirmiausia vaikų akį patraukia įdomesni eksponatai, jų gausa ir kiti turtai, tačiau vedant pamokas, ekskursijas, diskutuojant – klausimų kyla įvairių, tiek apie pinigų gamybą, tiek apie jų atsiradimą. Gal kiek rečiau jie susimąsto apie pinigų svarbą, bet apie tai jiems ir stengiamės papasakoti“, – pasakoja Pinigų muziejaus specialistas.

Įvairių papildomų veiklų galima rasti ir kitur, pavyzdžiui, kaip teigia Demokratinės mokyklos pradinių klasių mokytojas E. Samsonas, jau yra puikios lietuviškos literatūros, kuri gali padėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau, anot jo, yra itin svarbu įtraukti vaikus ir į kasdienius finansinius sprendimus.

„Jei einate į parduotuvę – pasakykite, kokią pinigų sumą planuojate išleisti ir leiskite vaikams pradėti išsirinkti prekes. Įtraukite juos į atostogų planavimą – jie tikrai gali nustebinti savo pasiūlymais ir įžvalgomis. Paverskite tai žaidimu ir bendradarbiaukite su mokykla – ten dažniausiai tikrai vyksta įvairios pamokos ar projektai, padedantys vaikams su jų finansiniu raštingumu“, – sako pradinių klasių mokytojas.

Jis priduria, kad vaiko sudominti tais dalykais, kurie neįdomūs patiems tėvams  nepavyks. Labai svarbu vaikams parodyti pavyzdį ir paaiškinti, kodėl priimate būtent tokius, o ne kitokius finansinius sprendimus.

 „Jei mokysite vaiką vis atsidėti į taupyklę, o patys to nedarysite – būkite pasiruošę, klausimo apie tai tikrai sulauksite. Kalbėdami apie pinigus su vaikais būkite žaismingi ir atraskite tai, kas patiks ne tik vaikui, bet ir jums. Ko patys būtumėte norėję išmokti dar vaikystėje?“, – į tokį klausimą sau siūlo atsakyti E. Samsonas.