Jei už savo artimojo laidotuves planavote mokėti 1 500 eurų, tai dar nereiškia, kad tokią sumą matysite ir gautoje sąskaitoje. Nesąžiningai dirbantys laidojimo namai randa būdų, kaip į sąskaitą prirašyti papildomų eilučių.
Anot ekspertų, ir patys žmonės dažnai paslysta susigundydami reklaminiais triukais, kai kainos nurodomos su žodžiu „nuo“. „Kaip anksčiau buvo įprasta prie kapo duobės matyti girtą duobkasį, taip šiandien jau tapo savotiška norma gauti išpūstas sąskaitas už laidotuves“, – sako ekspertė, pasiryžusi atskleisti gudrybes, kurias naudoja kai kurie šio verslo atstovai.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų savo tėtį palaidojusi Silvija pasakoja išgyvenusi tikrą košmarą. Norėdama įrodyti, kad laidojimo paslaugų verslas gali būti kitoks, jo ėmėsi pati.
„Mums atrodė, kad išsirinkome tikrai padorią laidojimo paslaugų įmonę. Kai pamačiau girtus vyrus, nešančius mano tėčio kūną, įsuktą į paklodę, o jo nusvirusi galva daužėsi į laiptus, negalėjau tuo patikėti. Po kelerių metų mečiau darbą ir pati ėmiausi šio verslo. Labai norėjau pakeisti nusistovėjusią „kultūrą“ ir nepagarbą mirusiajam bei jo artimiesiems. Daug kas išties jau pasikeitę į gerą, tik labai liūdina, kad dalis verslų naudojasi kitų žmonių skausmu ir bando pasipelnyti gudraudami pačiais įvairiausiais būdais“, – pasakoja Panevėžyje įsikūrusios bendrovės „Ramybės takas“ vadovė Silvija Talačkienė.
Kodėl staiga išauga kaina?
Su nesąžiningais verslais susidūrę žmonės pasakoja pasikliovę reklaminiame lankstinuke nurodyta kremavimo paslaugų kaina, kuri buvo 420 eurų. Tačiau gautoje sąskaitoje ši suma išaugo iki 680 eurų. Pasak ekspertų, jei kaina kelia įtarimų ir yra kur kas mažesnė nei įprasta rinkos kaina, tai pirmas signalas, kad reikia pasidomėti, ką perkate ir už ką mokate.
„Gudraujantys verslininkai neretai nurodo „nuogą“ paslaugos, pavyzdžiui, kremavimo, kainą ir tik gavus sąskaitą paaiškėja, kad papildomai teks susimokėti už darbus, be kurių kremavimo procesas neįmanomas. Taip sąskaitoje atsiranda papildomos eilutės už kūno nuprausimą, aprengimą, įkėlimą į automobilį, degalus, vairuotojo darbą ir taip toliau. Tai yra mūsų darbo virtuvė ir, mano galva, žmogus dėl to neturėtų sukti galvos ir būtų sąžininga iš karto nurodyti galutinę kainą. Kai parduotuvėje perkame batus, juk kaina nepasikeičia juos atnešus nuo sandėlio iki kasos. Deja, laidotuvių versle yra vis daugiau bandančių taip gudrauti“, – pastebi S. Talačkienė.
Anot jos, panašiai žaidžiama ir nurodant duobės iškasimo kainą. Jei suma įtartinai maža, greičiausiai mokate tik už darbą, tačiau jums patiems teks pasirūpinti duobkasių bei jų darbo įrankių nuvežimu ir parvežimu.
Kainas nurodo be PVM
Ekspertų teigimu, vidutiniškai laidotuvės Lietuvoje kainuoja apie 1 500 Eur. Jei nuspręsite daryti prabangų atsisveikinimą, ši suma padvigubės.
„Kartais girdžiu žmonės pasakojant, kad už laidotuves sumokėjo 5 tūkst. eurų, tačiau jie pamiršta pasakyti, kad į šią sumą įtraukė ir gedulingus pietus, ir antkapio gamybą. Laidotuvių kaina priklauso nuo pasirinkto karsto, drabužių, salės dydžio, jos papuošimo. Pastebėjau, kad daugiau mokėti yra linkę lietuviai, gyvenantys užsienyje, nes ten laidojimo paslaugų kainos kur kas aukštesnės nei pas mus. Todėl grįžę laidoti savo tėvų ar senelių jie renkasi karstą ne už 600, o už 1 200 Eur“, – patirtimi dalijasi „Ramybės tako“ vadovė.
Sąžiningai veikiančių laidojimo namų atstovai prisipažįsta, kad sunkiausia yra konkuruoti su verslais, kurie ima pinigus už savo paslaugas grynaisiais. Nemokėdami mokesčių valstybei, jie savo klientams gali daryti nemažas nuolaidas.
„Būna ir tokių atvejų, kai žmonės susigundo mažesnėmis paslaugų kainomis ir tik gavę sąskaitą sužino, kad kainos reklamoje buvo nurodytos be PVM. Įsivaizduokite, žmogus planavo mokėti už laidotuvės 2 000 eurų, o sąskaitoje pamato 400 eurų didesnę sumą, apskaičiuotą jau su pridėtinės vertės mokesčiu. Todėl mano praktinis patarimas būtų ne tik pasidomėti, kokia bus galutinė kaina, bet ir gauti raštišką susitarimą“, – siūlo panevėžietė.
Ką reiškia kaina „nuo…“?
20 metų laidojimo versle dirbanti Silvija pastebi, kad dažnėja praktika, kai laidotuvių reikalus pavedama tvarkyti ne tokiam artimam giminaičiui ar šeimos draugui, kuris tai jau yra daręs. Žmogus, kuris nėra ištiktas šoko, gali daug blaiviau vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus.
„Pas mus vis dar gajus stereotipas, kad nepadoru skaičiuoti ar taupyti, ypač kai tai kalbama apie atsisveikinimą su artimuoju. Planuodami savo atostogas, mes juk lyginame kelis pasiūlymus, jų kainas ir ką už tai gausime. Tokiu pačiu principu reikėtų vadovautis ir planuojant laidotuves, nes tik taip jūs apsisaugosite nuo neplanuotų išlaidų ir nuo nesąžiningai veikiančių įmonių“, – pataria S. Talačkienė.
Anot jos, didžiausia klaida, kurią daro laidotuves organizuojantys žmonės, – neišsiaiškina konkrečių kainų. Jei paslaugos ar daikto kaina nurodyta su žodžiu „nuo“, visuomet būtina pasidomėti, kiek teks mokėti už jūsų pasirinktus drabužius, salę ar jos papuošimą.
„Tai reklaminis triukas ir žmonės gana dažnai susigundo matydami mažas kainas ir visiškai nekreipdami dėmesio į žodį „nuo“. Laidotuvių namai jums tikrai neparinks pigiausio karsto ar drabužių ir kainą sąskaitoje matysite visai kitą nei reklamoje. Norėdami išvengti siurprizų, turite patys išsirinkti ir apsispręsti, ką ir už kiek perkate. Normalu paprašyti ir konkrečių daiktų nuotraukų. Kai kurios įmonės vengia pasakyti galutinę kainą ir tai klientui turi būti labai rimtas signalas, kad sąskaita jus po visko tikrai gali nustebinti“, – sako Panevėžyje įsikūrusios bendrovės „Ramybės takas“ vadovė S. Talačkienė.
Ji išreiškė viltį, kad ilgainiui šiame versle atsiras daugiau skaidrumo, o darbuotojai bus pirmiausia mokomi empatijos, o ne triukų, kaip uždirbti didesnį pelną.