Kaip švęsti vasario 16-ąją,  mūsų valstybės gimimo dieną? Per eilę metų Kurkliuose visko buvo: ir laužai prie mokyklos, ir kareiviška košė, ir varžybos, ir patrankos šūviai, ir kariškių orkestras, ir žygiai skambant būgnui, ir vėliavų jūra, ir šventiniai mėgėjų bei profesionalų koncertai. Tačiau tai liko praeitame mūsų valstybės gyvavimo šimtmetyje. Kaip įprasminti šią datą, ar galima švęsti kitaip, pritraukiant daugiau jaunimo, ieškant kitokių formų ir tam neišleidžiant labai didelės krūvos pinigų, kuriais renginio remėjams iš dangaus nelyja? Kaip šią šventę pažymėti, kai taip tuštėja kaimai ir keroja abejingumas ypatingai jaunosios kartos tarpe?

Juk mūsų Lietuva,  kaip tas ąžuolas, kur šaknys – seneliai, dar galintys papasakoti apie kitokius laikus, kamienas  – viduriniojo amžiaus karta, kuri vis skuba ir skuba, o šakos su gilėm – tai mūsų jaunimas ir vaikai, kurie, deja, dažnai praranda ryšį ne tik su medžio šaknimis, bet ir su kamienu. Tada mūsų valstybingumo šventė daugeliui tampa tarsi prievolė. Kaip sujungti šias tris tokias skirtingas kartas į vieną visumą, kaip padaryti šventę laukiamą ir turinčią nors kruopelytę paslaptingos intrigos?

Sugalvojom pakviesti muzikuojantį jaunimą
Mintis gimė vieno iš bendruomenės narių pasitarimų seniūno kabinete metu. Muzikuojančio ir kuriančio jaunimo, ir ne tik jaunimo, koncertas – konkursas, ir visai nesvarbu ar tai muzikos mokslus gliaudę, ar savamoksliai atlikėjai.  Konkursas taip, bet kokie vertinimo kriterijai, kas bus tie, kurie spręs, kuris atlikėjas geriausias? Sprendimas buvo visai paprastas – žiūrovai, kurie balsuos ne remdamiesi muzikinėmis žiniomis, o širdimi.  Baimių būta daug. Ar atsilieps kas į skelbimus, ar susirinks žiūrovai. Dar daug visokių didesnių ir mažesnių ar…ar..ar…

Plačiau – „Šilelyje“
Anykščių KC Kurklių padalinio vadovė Giedrė Steponėnienė