Anykštėnas Juozas Ratautas mato, kur gali tobulėti savivaldybė. Publikuojame jo nuomonę.
Gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, dokumentų rengimą, Lietuvos turizmo politiką, valstybinio ir diplomatinio protokolo reikalavimus, duomenų apsaugą, informacijos teikimą bei valstybinės kalbos vartojimą,- įrašo Savivaldybė į konkurso specialiuosius reikalavimus specialisto vietai užimti. Įdomu, ar galima rasti žmogų, kuris gerai žinotų gal šimte teisės aktuose išdėstytas nuostatas, reikalavimus, sąlygas, principus, kitas normas. Ir ar reikia mintinai išmokti, jei interneto pagalba gali atrasti reikiamo teisės akto norimą vietą. Kitas dalykas – mokėti vertinti ir taikyti teisės akto vieną ar kitą nuostatą. O tam reikalinga kvalifikacija, patirtis, gal bet gebėjimai.
Problema kitur. Pertekliniai reikalavimai, dirbtinos užtvaros, manipuliavimas įstatymų žinojimu sudaro galimybę vadovui pasirinkti iš anksto numatytą asmenį, „sukirsti“ nepageidaujamą. Darbo rinka Valstybės tarnyboje yra laisva, tačiau dėl neskaidrių konkursų ji tampa iškreipta, dalyvių konkurencija stabdoma. Visuomenėje įsivyrauja nepasitikėjimas konkursais – jose dalyvauti vengia jauni, išsilavinę, protingi žmonės. Į tarnybas ateina lojalūs partinukai, vidutinybės, kurios neturi vizijos, nesugeba strategiškai mąstyti. Taip diskredituojama Valstybės tarnyba, daroma didelė žala viešajam sektoriui. Įstatymas geras, tačiau dėl nesąžiningų vadovų veiksmų, jis nepasiekia nubrėžtų tikslų.
Įstaigos vadovui neturi būti svarbu, kas ateis į laisvas pareigas, svarbu, kad jis būtų labiausiai pasiruošęs joms užimti. O tą be jokios įtakos iš šalies turi nuspręsti komisija. Tad savivaldybei yra kur tobulėti.
Juozas Ratautas
ar tamstos, Juozai, dalyvaimo valdžioje laikais buvo kitaip? Tik partijos įtakingų veikėjų rekomendacijų dėka ir krepšiu su dešromis ir bulbsinčiais indais perdavimu po atitinkamu stalu atsirasdavo vieta valstybinėje tarnyboje.
Taigi, keičiasi tik kalendoriuje laiko datos, o politinė ir valdymo kultūra išlaiko savas tradicijas :).
Atsiradus Valstybės tarnybai 2002 metais, tapo prievolė organizuoti konkursus į laisvas tarnautojų vietas. Nors Valstybės tarnybos įstatymas daug kartų keitėsi, bet priėmimo į pareigas tvarka su pakeitimais išliko. Anksčiau vadovai (iki 1995m) galėjo priimti savo nuožiūra.
Neteko matyti, kas ką nešė, nesąžiningų žmonių visais laikais buvo. Tik galiu patikinti, jog nei aš nešiau, nei iš ko nors priėmiau. Nors bandymų buvo. Taigi, replika, nerikiuokite visus į vieną liniją.
Valdiška tarnyba arba darbas valdiškoje įstaigoje įtakojamas politinių vadovų. Dabartiniais laikais kai į rajono valdžią išrenkami vis kitokių partijų atstovai, tai jų partinis uždavinys -pirmiausia rūpintis partijos narių skaičiaus augimu, o po to juos valdyti ne kaip įstaigos ar institucijos vadovui su tos institucijos tikslais, bet kaip partijos pirmininkui su partiniais tikslais.
Tamsta, buvęs parijos nariu, žinai ką tai reiškia.