Identifikuotos didžiausią žalą gamtai darančios užtvankos. Viena jų – Anykščių miesto centre

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius.

Studijos, kurią rengė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Hidrobiologų draugija duomenimis, šalyje yra 1371 užtvankos. 26 proc. užtvankų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų.

203 užtvankos įvertintos detaliai. Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. patenkinamos, 16 proc. vidutinės, vos 1 proc. geros. Nustatyta, kad iš 20 užtvankų darančių didžiausią žalą žuvų ištekliams net prie 16 yra veikiančios mažosios hidroelektrinės. Šios ir esančios lašišinėse bei potencialiai lašišinėse upėse užtvankos analizuotos dar išsamiau.

Dalis užtvankų įvertintos pagal sukuriamą socioekonominę vertę ir daromą ekologinę žalą. Taip pat atrinktos 15 užtvankų ir detaliai įvertintos jų šalinimo galimybės, kaštai, kompensavimo mechanizmai. Studijos rengėjų skaičiavimais, kai kuriais atvejais išlaisvintos upės ekologinė vertė yra kelias dešimtis kartų didesnė lyginant su tvenkinio verte.

Ekologinė žala buvo skaičiuojama pagal žuvų rūšių paplitimą, potencialiai tinkamą upės plotą tvenkinio zonoje bei aukščiau tvenkinio, galimus nėgės išteklių nuostolius dėl hidroelektrinės veiklos, galimą ungurių produkcijos praradimą dėl hidroelektrinės turbinų mechaninio poveikio rizikos, skirtingus migruojančių žuvų rūšių ir tvenkinio žuvų išteklius bei įkainius.

Socioekonominė vertė skaičiuota atsižvelgus į rekreacinės vertės pokytį, potvynių valdymo funkciją, statinio būklę, nekilnojamojo turto vertės pokytį, finansinį naudos ir kaštų santykį. 

Studija ne tik sėkmingai susistemino fragmentuotą informaciją apie užtvankas, bet ir pasiūlė užtvankų vertinimo kriterijus. Jie padės atrinkti mažiausios vertės ir didžiausią žalą darančias užtvankas jų šalinimo projektams. Tai ypač aktualu netylant diskusijoms dėl prastėjančios užtvankų techninės būklės ir nepakankamų finansinių pajėgumų rekonstruoti jas visas.

Sukauptais duomenimis bus naudojamasi ir priimant sprendimus, susijusius su vandenų būklės gerinimu, biologinės įvairovės atkūrimu ir apsauga bei žuvų išteklių gausinimu.

Nuotolinis studijos ataskaitos pristatymas visuomenei vyks gruodžio 13 d. 11 val. per „Microsoft Teams“ platformą. Registruotis galima čia, prisijungimo nuoroda užsiregistravusiems bus išsiųsta dieną prieš renginį.

21 komentaras

  1. Anykščių užtvanka yra dalis miesto veido. Padaryti žuvitakį ir pamiršti kalbas apie griovimą. Tas kainuotų gal kokių 10-15 tūkst. eurų.

  2. Kada pastate tuos medinius takus ,nuo tada ir kalbos prasidejo kad reikia griauti uztvanka. Zmones per tiek laiko priprato prie uztvankos ir nenori nieko griauti nes jau pakankamai buvo isgriauta po 1990m.. Aisku dabar valdzia issitrauke visiem lietuviam labai jautria „Saugokim savo gamta“ korta na, o jeigu to neuzteks, tada turbut visus kas pries isvadins „Antivakseriais – Vatnikais“arba nustatis kad Putino tolimas giminaitis cementa maise ir uztvanka vistiek bus nugriauta.
    O kodel nebutu galima pvz. per sekancius rinkimus viesai pateikti visus su uztvanka susijisius faktus ir sprendimus ir leisti Anykstenam patiems nubalsuoti uz ar pries griovima ?

  3. Melioratorius.

    Dabar tokia valdžia tik griauti. Per 30 metų išgriauta, išvaryta iš rajono visos įstaigos. Ar Jūs nors kiek mąstote, kad išgriovus užtvanką upė visai apaugs meldais, pradės pelkėti? Kam ten galvos ataušo? Gal čia vėl Baura griovimų iniciatorius. Vietoje varlių pinigus reikėjo naudoti užtvankos remontui ir valdžiai neišsikelti atlyginimų didesnių už didžiųjų miestų merų. Nuo 1946 metų iki šiol žuvis praplaukė, o dabar jau ne. Darykit projektus, dirbkit su ES, konsultuokitės, kaip išsaugoti miesto veidą. Gal ateityje ši užtvanka kaip ir senais laikais gamins elektros energiją, juk visi einame prie žaliosios ekonomikos. Būtinai visi už užsiciklino ant griovimo. Dar vienas pamąstymas gyventojams, kad nerinkti dabartinės valdžios atstovų,. Ir taip rajonas velkasi paskutinėj vietoj …nerandu žodžių, skaitau ir ašaros byra iš tokios valdžios neveiklumo arba bukumo. Daug metų, teko dirbti melioracijoje, kie galėjome tiek grąžinome laukus, veisėme žuvis, tvarkėme melioracinius griovius, o dabar………..

  4. Šiaip mintis

    Kas liečia žuvų migraciją, tai nieko ir griauti nereikėtų. Užtenka nuleisti tuos šliuzus ( ar sklendes, nežinau,kaip pavadinti) ir viskas, vanduo be jokių slenksčių tekės ir užtvanka stovės

  5. Šiaip idėja

    Kalbant apie žuvų migraciją – tai nieko ir griauti nereikėtų. Užtenka nuleisti tuos šliuzus ( ar sklendes, nežinau,kaip pavadinti) ir viskas, vanduo be jokių slenksčių tekės ir užtvanka stovės

  6. kviekit simasiu su sprogmenimis ,patirties su stadionu turi

  7. Kai čia tekėjo upė, Anykščių dar net nebuvo. Griaut vienareikšmiškai! Aš kaip savanorė galiu prisidėti. Von užtvanką!

  8. Bulgarki pajimč, brūkšt per trosus ir nugriuvo skydai vandenin ! Ir plaukia žuvys aukštyn ! Dienos darbas.
    Nu kurgi, projektus daris, pristatymus-apstatymus, šimta štuku iš biudžeto ištaškis.. ?

  9. Sovietai tik state state ,penkiaaukščius,mokyklas,kultūrkę,fermas ,kelius,knygyną ,univermaga( maxima dabar) o lietuvaičiai ( lanzberginiai ) kol kas tik griauna ,griauna o jei ką žmones pasistato ,tai su skolom ,kilpa ant kaklo iki gyvenimo pabaigos .Toks gyvenimas tarp ligoniu .Dabar užtvanka užkliuvo asilams ,pasikalbėkite su žvejais ,jei galvos skamba !

  10. Aš neįsivaizduoju Anykščių be užtvankos.

  11. Niekaip netikiu

    Negi rajono valdžiažmogiai tokie kvaili ir nesugeba pasamdyti įmonės kuri įjungs esamus reduktorius ir nuleis esamus ant trosų skydus iki upės dugno ? Vanduo susilygins abiejose upės pusėse…
    Štai ir visas užtvankos griovimas !
    Negi sunku tai padaryti, kas ten jų tose galvose ?

  12. griaut nakum

  13. Griauti ir kuo greičiau

    • Naikinti užtvankas dėl migruojančios žuvies, kad ir lašišos kuri atplauks padėsikrus ir vėl išplauks. Didžiausia beprotybė. Tų lašišų nepadaugės jei jos galės toliau nuplaukti, kiek jų yra jos visos ir dabar puikiai išneršia.

  14. Kam ta sušikta užtvanka kilnoja jai nei viena žuvis neina kiek esu mates verst velniop ja arba šliuzus tegu isverčia nors bus nauda

Komentuoti: Ot problema Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.