Greitosios medicinos pagalbos paslaugų tinklas bus optimizuojamas

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2023 m. liepos 1 d. optimizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą.

Šiuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 įstaigos: 17 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų (GMP stotys ir GMP centrai), 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir 2 privačios įmonės.

Iš viso Lietuvoje paslaugas 2021 m. teikė 231 GMP brigada.

„Esant decentralizuotai GMP sistemai, kyla ginčytinų paslaugos prieinamumo klausimų tarp paslaugų teikėjų dėl paslaugų teikimo paribinėse teritorijose. Kai kurios GMP įstaigos negali užtikrinti dviejų GMP brigadų išlaikymo dėl per mažo gyventojų skaičiaus, todėl tenka jas dotuoti papildomai. Brigadų krūviai labai nevienodi, atskirose savivaldybėse skiriasi iki 10 kartų. Dėl didelio GMP įstaigų skaičiaus atsiranda didelės administravimo išlaidos ir turimų išteklių fragmentacija“, − pataisų reikalingumą argumentuoja iniciatoriai aiškinamajame rašte.

Jame taip pat pažymima, kad pagal esamą GMP brigadų išdėstymą (jos išdėstytos atsižvelgiant į administracines ribas) apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku, t. y. mieste – per 15 min. kaime – per 25 min.

Pagal priimtus pakeitimus, greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje nuo kitų metų liepos 1 d. teiks viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kuri bus pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks per teritorinius padalinius. GMP teritorinių padalinių skaičių, GMP teritorinių padalinių aptarnaujamas teritorijas Lietuvoje ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras.

„Visi dabar matome tą chaotišką vaizdą, kuris susiformavo, kai greitosios medicinos pagalbos skyriai yra savivaldybių juridiniai asmenys. Vienur privatizuoti, kitur neprivatizuoti. Vienur savivaldybė šiek tiek rūpinasi, kad jie turėtų reikiamą įrangą, automobilius, kitur nelabai. Vienur greičiau atvažiuoja pas žmones, kitur gerokai vėliau. Tai manau, kad šis projektas leis Sveikatos apsaugos ministerijai prisiimti esminę atsakomybę, kad ta tarnyba tikrai būtų efektyvi, kad kai reikia tos skubiosios pagalbos, žmonės jos sulauktų efektyviai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena didmiestyje, ar kur nors rajono atokesnėje vietoje. Tai leis tolygiau išdėstyti brigadas ir nežiūrėti taip savivaldybių ribų“, − Seimo posėdyje sakė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus.

GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

Už Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1396(2) balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 17 parlamentarų. Sveikatos sistemos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1397(2) parėmė 98 Seimo nariai, susilaikė 19 parlamentarų.

4 komentarai

  1. Žodziu, pirkim karstus

  2. Jo jo pilnai pritariu😳Joskiui🙄,paklausa karstam tikrai bus paklausi,tik kad vietos kalneli užtektu🙉.Baisu kas darosi,ligoninė ant klaustuko,greitoji neatvažiuos,bus kaput😱

  3. Dauguma atvažiavusi felčerių, tai bijo net nuo spaudimo vaistų suleisti, kaip prie numirėlio pastovi, kaptaprilio purvino pirsinem paduoda, tai gal stebuklingai spaudimą pasmatuoja. Pochuistai be pinigu dabar medikai Reik vaziuot į mokamas klinikas

  4. Vieni seimo nariai nukvake, kiti jauni nieko nematė, galvom tuščio smukdo lietuva

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.