Garsiausias Anykščių partizanas Jonas Kadžionis – Bėda švenčia 95-erių metų jubiliejų

Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda. Vardan Lietuvos laisvės  jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus bei vietinius kolaborantus,  o po to 25 -rius metus praleido sovietiniuose lageriuose.

J. Kadžionis gimė žemdirbių ūkininkų Alekso ir Petronėlės Kadžionių šeimoje, turėjusioje 6 ha žemės ir 4 ha miško, auginusioje 11 vaikų. 1936-1940 m. mokėsi Pienionių pradžios mokykloje, kur baigė keturis skyrius. Gyveno ir dirbo pas tėvus ūkyje.

1948 m. pavasarį buvo ištremti jo šeimos nariai: motina, seserys, brolis, jie į Lietuvą visi grįžo 1958 m.

Vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, J. Kadžionis 1948 m. gegužę išėjo partizanauti. Jis buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Alekso Velanio ‑Tigro būrio partizanu. 1948 m. rudenį rinktinės vado nurodymu išvyko gyventi į Panevėžį, kur legalizavosi ir slapta vykdė partizanų nurodymus. 1949 m. pavasarį iškilo pavojus būti suimtam, todėl gegužę vėl išėjo pas partizanus. Rugpjūčio 17 d. dalyvavo Piktagalio kautynėse. 1949 m. lapkritį, žuvus Algimanto apygardos vadams ir suėmus Butageidžio kuopos vadą A. Velanį‑Tigrą, perėmė šios kuopos vado pareigas. Tuo metu aktyvi partizaninė veikla šiose apylinkėse nutrūko.

1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda buvo Laisvės rajono kovotojas, vienas iš trijų paskutinių šio rajono partizanų. Gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko, Dabužių, Traupio apylinkėse.

Partizanavo kartu su žmona Monika Gedžiūnaite‑Kadžioniene (slapyv. Sesutė). 1953 m. gegužės 22 d. abu suimti, kalinti Vilniuje. Buvo nuteisti 25 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Atsisakęs prašyti malonės, J. Kadžionis iškalėjo Rusijoje visą jam skirtą 25 metų bausmės laiką. 

1954-1958 m. kalėjo Kamyšlage, 1958-1961 m. – Oziorlage, 1961–1972 m. – Dubrovlage. Nuo 1972 m. buvo ištremtas į Permės sritį. Dirbo lentpjūvėse, statybose.

1978 m. buvo paleistas grįžti į Lietuvą. Apsigyveno pas žmoną Pajūrio miestelyje (Šilalės raj.), kur dirbo bažnyčios valytoju. Sovietinio saugumo persekiojamas slapstėsi. 1983 m. buvo apkaltintas veltėdžiavimu ir ištremtas į Kaliningrado sritį. 1989 m. paleistas grįžti į Lietuvą, apsigyveno  Skaudvilėje, vėliau Kavarsko seniūnijos kaimuose ir Anykščiuose.

2009 metų vasarą Jonas Kadžionis – Bėda įgyvendino seną sumanymą: surado ir atkūrė savo buvusio bunkerio vietą  Kavarsko seniūnijos Dabužių miške.

13 komentarų

  1. Banditas kaimiecius saude ir plese o dakar dydviris

  2. Pritariu 100 procentų

  3. Biografijoje yra kiek žmonių nužudė ? Artimųjų tų žmonių šalia kurių dabar gyvena ?

  4. ,, didvyris "

    Tikriausia anūkams vakarais vietoje pasakų pasakoja kaip ir kiek žmonių nušovė

  5. Nežnau,kiek teisybės,bet man senelis irgi pasakojo,kad daug partizanų elgėsi niekšingai.

  6. Režimo pasakos,burams

  7. Nežinau kiek teisybės,bet ir man senelis pasakojo,kad nemaža dalis partizanų elgėsi niekšiškai paprastų kaimiečių atžvilgiu.

  8. Blokuoja komentarus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.