Sveiki, vaikai, Tuktukas pasinaudojo proga ir dalyvavo Anykščiuose vykusiame sumanyme, kuris buvo pavadintas „Judančios eilės“. Anykščiuose gyvenantys poetai skaitė eilėraščius, o šokėjų grupė vaizdavo tai, apie ką skaitoma. Taip smagiai susijungė į vieną šokis ir literatūra, o svarbiausia, kad tai vyko įvairiose Anykščių vietose.
Kokia knyga be paveikslėlių? Tokios knygos tiesiog būti negali, todėl Tuktukas labai domisi daile, piešimu ir piešiniais. Štai prieš pat vaikų literatūros festivalį „Nuotykiai tęsiasi“ Anykščiuose esančiame Istorijų dvarelyje vyko „Arts by the River“/“Menai upės pakrantėje“ renginys – kūrybinės dirbtuvės „Visual storytelling“/“Istorijų pasakojimas vaizdais“.
Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“ ir nepelno siekianti organizacija Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje sugalvojo, kaip susitikti lietuviams, kurie gyvena toli vieni nuo kitų, tačiau keliauti ir ko nors sužinoti nori. Projekte „Literatūrinės Tuktuko kelionės“ pasakojame ne tik apie tai, kaip gyvena vaikai Airijoje ir Anykščiuose, kas mus jungia, bet ir stengsimės patys pakeliauti. Nors mintimis arba piešiniais. Taip, taip – piešiniais.
Kartu su Tuktuku Agnė iš Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenės Airijoje, kalbino Lietuvos Respublikos Ambasadorių Airijoje Egidijų Meilūną. Tiek Tuktukas, tiek Agnė bei smalsuoliai vaikai, stebintys ZOOM konferenciją nekantravo sužinoti daugybės klausimų apie paslaptingą diplomatų veiklą..
Linksmuolis Tuktukas, keliaudamas per Anykščius ir visur kaišiodamas savo smalsią noselę, rado visai šalia gatvės stovinti namuką, ant kurio tvoros kabėjo medinė lentelė su užrašu, jog čia yra rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinis muziejus. Atidaręs vartelius ir priėjęs prie durų Tuktukas atsargiai pabeldė – tuk, tuk, tuk. Duris atidarė muziejaus šeimininkė Rita Jurkėnienė ir mandagiai pakvietė Tuktuką užeiti. Malonus ir neįprastas namuko kambarių kvapas pakuteno Tuktuko nosį, buvo visai nepanašus į įprastą kvapą Tuktuko namuose. Ką Tuktukas matė muziejuje, suaugusieji stebėjome per Zoom. Labai patogu karantino metu – niekur eiti nereikia, o viską sužinojome, ką Tuktukas kalbėjo su šių namų šeimininke Rita Jurkėniene.
Ką daryti kai kur nors nori nukeliauti ir su kai kuo susitikti, bet negali? Štai Airijoje net šešioms savaitėms paskelbė karantiną ir niekur keliauti negalima. Aišku, Tuktukas kiek nusiminė, bet greitai surado išeitį. Juk galima su žmogum pasikalbėti surengus ZOOM konferenciją. Taip Tuktukas ir padarė – su Airijoje gyvenančia dailininke Aušrine Kuze jis bendravo per internetą. Tai visai smagu, pabandykite ir jūs. Dainininkė parodė Tuktukui įvairiausių savo darbų, papasakojo apie tai, kaip gimsta piešiniai ir kaip jis kūrė Tuktuko portretą. Kai ką iš jų pokalbio užrašėme ir jums papasakosime.
Kai krenta lapai, Tuktukui ir smagu, nes gali kiek nori lakstyti ir juos rinkti, tačiau ir liūdna. Jis norėtų, kad kuo greičiau kažkas įvyktų ir tuos medžius be lapų papuoštų. O kas tai galėtų būti? Aišku, kad sniegas.. O jau kai iškrenta sniegas, tada jau ir ateina Kalėdos. Kuo šiemet kvepės Kalėdos? Eglute, mandarinais, o gal kvapniais pyragais? O kada aplankys ta ypatinga nuojauta, kad netrukus nutiks kažkas nepaprasto? Išduosime paslaptį – Anykščiuose nuolat vyksta kas nors nepaprasto. Tuktukas net išsižiojo, sužinojęs, kad ant Šventosios kranto stovinčiame paslaptingame Istorijų dvarelyje kasmet įsikuria Kalėdų senelio rezidencija.
Ko nepapasakosi žodžiais, tą gali padaryti pasitelkęs muziką. Ši daina – apie tai, kas gi yra Tuktukas.
Sekmadienį, spalio 18 dieną, nuo pat ankstyvo ryto Anykščių mieste buvo sujudimas, nes vyko projekto „Judančios eilės“ filmavimas. Miesto centru skubantys praeiviai susigundydavo stabtelėti ir pasižiūrėti unikalaus projekto, kurio metu vietinių gyventojų skaitomą kūrybą papildė šokio improvizacijos elementai.
Mėgstantiems skaityti vaikams Anykščiuose, kurie vadinami literatūros sostine, tikrai yra ką veikti. Jau trejus metus Dainuvos slėnyje vyksta literatūros ir kitų menų festivalis visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi“. Apsilankė festivalyje ir Tuktukas, čia jis susipažino su įvairiomis Lietuvos leidyklomis, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojais ir net su žmogumi, kuris fotografuoja baltuosius raganosius.
Tokių keistų metų nepamena tėvai, nepamena net ir seneliai. Žmonės arba sėdi namuose, arba gatvėmis vaikšto su kaukėmis. Ir beveik niekur nekeliauja. Bijo viruso. Tačiau norinčių keliauti nesustabdysi, juk keliaujame ne tik lėktuvais, automobiliais ar dviračiais – daug toliau ir greičiau galime nukeliauti mintimis.
Tik pradėjęs kalbėti vaikas ne tik savo tėvus, bet ir aplinkinius apipila klausimais. Mažyliams rūpi sužinoti atsakymus į visus kol kas nesuprantamus dalykus. Jau paaugusius vaikus suaugusieji lavina užduodami jiems įvairius klausimus. Vienas iš vaikų lavinimo būdu yra mįslės. Bene visoje Lietuvos teritorijoje paplitę tos pačios mįslės. Smalsuolis Tuktukas pavartė […]
Jau sakėme, kad nėra medžio, į kurį Tuktukas negalėtų įlipti, ir vietos, kur Tuktukas negalėtų nukeliauti. O šiemet Tuktukas nusprendė nukeliauti į vietą, kuri išties yra kalvota ir joje yra kur kopti, be to, ir medžių ten tiek, kad karstykis visus metus ir tai visuose nepasisupsi. Ta vieta Lietuvoje vadinasi Anykščiai.
